Apsisprendimų valandai artėjant

Jau čia pat spa­lio 14-oji – lem­tin­ga Lie­tu­vai die­na. Nuo mū­sų žmo­nių iš­min­tin­gu­mo ir pro­tin­go pa­si­rin­ki­mo pri­klau­sys vi­sų mū­sų to­li­mes­nis ke­lias – ženg­si­me pir­myn ar murg­dy­si­mės vie­to­je…

Lau­kia ne tik rin­ki­mai į Sei­mą, bet ir ne ma­žiau svar­bus re­fe­ren­du­mas dėl Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elek­tri­nės (VAE) sta­ty­bos.

Kaip tik šie klau­si­mai ir bu­vo ap­ta­ria­mi rug­sė­jo 22 d., Ge­no­ci­do mu­zie­jaus sa­lė­je įvy­ku­sio­je Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių ben­dri­jos (LPKTB) val­dy­bos ini­cia­ty­va su­reng­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je. Pro­gra­mo­je bu­vo ap­ta­ria­mi ir ki­ti klau­si­mai: fo­to­al­bu­mo „Lais­vės švie­sa“ pri­sta­ty­mas, ben­dri­jos fi­lia­lų fi­nan­sa­vi­mas, dvie­jų ke­lio­nių į Si­bi­rą įspū­džiai.

Pir­ma­sis pa­si­sa­kė kon­fe­ren­ci­jos sve­čias, Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Aud­ro­nius Ažu­ba­lis. Jis ap­žvel­gė mū­sų kai­my­nės Ru­si­jos val­džios tiks­lus bei lai­ky­se­ną Lie­tu­vos at­žvil­giu. Da­bar­ti­nė Ru­si­jos Vy­riau­sy­bė, vi­sų pir­ma pre­zi­den­tas V. Pu­ti­nas, iš­ti­ki­mai vyk­do sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mą – at­kur­ti Sta­li­no lai­kų dy­džio im­pe­ri­ją. Ne­at­si­sa­ko kės­lų du­jų ir naf­tos pa­gal­ba lai­ky­ti Ru­si­jos ener­ge­ti­nė­je pri­klau­so­my­bė­je Bal­ti­jos vals­ty­bes, o vė­liau gal­būt jas ir su­si­grą­žin­ti.

Tai liu­di­ja ne tik įvai­rūs pro­voka­ci­niai in­ci­den­tai dėl vi­zų į Ru­si­ją iš­da­vi­mo ir truk­džiai ruo­šian­tis sta­ty­ti VAE Lie­tu­vo­je, nes, kai Lie­tu­va jau bu­vo be­pa­si­ra­šan­ti su­tar­tį su Pie­tų Ko­rė­jos fir­ma, po V. Pu­ti­no ap­si­lan­ky­mo Seu­le mū­sų part­ne­riai iš­kart at­si­trau­kė. Ką gi, jie tu­ri eko­no­mi­nių in­te­re­sų Kras­no­jars­ko kraš­te.

Da­bar, ar­tė­jant su­tar­ties pa­si­ra­šy­mui su ap­rū­pin­ta mo­der­niau­sia tech­no­lo­gi­ja ir dau­giau kaip 40 me­tų pa­tir­tį tu­rin­čia Ja­po­ni­jos fir­ma „Hi­ta­chi“, taip pat jau­čia­ma Ru­si­jos įta­ka. Nors per de­šim­tį me­tų iki šiol vi­sos par­ti­jos bu­vo su­ta­ru­sios, kad Lie­tu­va tu­ri tap­ti ato­mi­nės ener­ge­ti­kos ša­li­mi, opo­zi­ci­ja stai­ga su­abe­jo­jo – už­mir­šo sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus bei anks­čiau pa­si­ra­šy­tas su­tar­tis.

Nors re­fe­ren­du­mas tu­rės tik pa­ta­ria­mą­ją ga­lią, ta­čiau nu­ta­ri­mas vis tiek pa­ken­kė sta­ty­bos part­ne­riams – Es­ti­jai ir Lat­vi­jai – tvir­tai ap­si­spręs­ti, ir Ja­po­ni­jos fir­mos „Hi­ta­chi“ va­do­vai sus­pen­davo ga­lu­ti­nius spren­di­mus, lauk­da­mi dėl jiems ne­su­pran­ta­mos prie­žas­ties ren­gia­mo re­fe­ren­du­mo.

Pla­čią ir iš­sa­mią in­for­ma­ci­ją bei kruopš­čiai pa­ruoš­tus moks­li­nin­kų pa­tvir­tin­tus do­ku­men­tus apie bū­ti­nu­mą Lie­tu­vai sta­ty­ti ato­mi­nę elek­tri­nę pa­tei­kė VAE iš­ori­nių rei­ka­lų di­rek­to­rius Si­gi­tas Bal­tuš­ka. Ši elek­tri­nė Lie­tu­vai rei­ka­lin­ga ir bū­ti­na dėl ener­ge­ti­nio sau­gu­mo, nau­dos vi­suo­me­nei, ver­slui ir kiek­vie­nam gy­ven­to­jui, Lie­tu­vos ener­ge­ti­nės sis­te­mos in­teg­ra­ci­jos sin­chro­ni­niam dar­bui kon­ti­nen­ti­nės Eu­ro­pos tin­kluo­se.

Mums rei­kia iš­si­va­duo­ti nuo Ru­si­jos ener­ge­ti­nės pri­klau­so­my­bės. Da­bar ru­sai sta­to ato­mi­nę prie Lie­tu­vos sie­nos, Ka­ra­liau­čiaus kraš­te, o ki­tą fi­nan­suo­ja Bal­ta­ru­si­jai Ast­ra­ve, 30 km nuo Vil­niaus, tie­siog Lie­tu­vą „už­mi­na­vo“ ato­mi­nė­mis elek­tri­nė­mis iš Ry­tų ir Va­ka­rų. Pa­teik­ti do­ku­men­tai aiš­kiai ir pa­grįs­tai įro­do, jog bū­tų nu­si­kal­ti­mas ne­pa­si­nau­do­ti pir­mą kar­tą Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je to­kio­mis di­de­lė­mis in­ves­ti­ci­jo­mis.

Tik tu­rė­da­mi sa­vo AE, mes ga­lė­si­me su­si­jung­ti su Va­ka­rų elek­tros tin­klais, pa­ga­liau iš­si­va­duo­tu­me iš pri­klau­so­my­bės nuo Ru­si­jos, ku­riai da­bar per me­tus už du­jas ir elek­trą su­mo­ka­me 1 mi­li­jar­dą 700 trūks­tan­čių li­tų.

Moks­li­nin­kų įro­dy­ta, kad ato­mi­nė ener­gi­ja yra pa­ti pi­giau­sia ir šva­riau­sia, pa­vyz­džiui, nau­do­jant ak­mens an­glį vie­nos kWh elek­tros ga­vi­mui į orą iš­me­ta­ma 955 g an­glies dvi­de­gi­nio, o iš­gau­ti vie­ną kWh elek­tros nau­do­jant ura­ną iš­me­ta­ma tik 4 g šios me­džia­gos. Bio­ku­ro ar an­glies ener­gi­jos nau­do­ji­mas bū­tų ke­le­rio­pai bran­ges­nis.

Gąs­di­na­ma, kad Lie­tu­va pra­si­sko­lins am­žiams. VAE pa­sta­ty­mas kai­nuo­tų apie 17 mi­li­jar­dų li­tų, Lie­tu­va tu­rė­tų mo­kė­ti še­šis mi­li­jar­dus li­tų per de­vy­ne­rius me­tus. Ki­tą su­mos da­lį deng­tų Lat­vi­ja, Es­ti­ja ir „Hi­ta­chi“ fir­ma. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ir JAV pri­ta­ria šiam pro­jek­tui, o dau­ge­lis ban­kų ke­ti­na su­teik­ti pa­lan­kius kre­di­tus.

Prie­ši­nin­kai sa­ko, jog ja­po­nai sta­tys se­nos tech­no­lo­gi­jos nie­kam ne­rei­ka­lin­gą re­ak­to­rių. Taip ne­bus – re­ak­to­rius bus mon­tuo­ja­mas pats mo­der­niau­sias, pri­žiū­rint Lie­tu­vos ko­mi­si­jai. Dar sa­ko­ma, kad re­ak­to­rius mū­sų ša­liai bus per di­de­lis, ir Lie­tu­va ne­tu­rės kur dė­ti elek­tros ener­gi­jos. Lie­tu­vai jos ga­li dar ir pri­trūk­ti net ir pa­sta­čius elek­tri­nę, nes elek­tros ener­gi­ją bei pel­ną teks da­lin­tis pro­por­cin­gai pa­gal įna­šus su sta­ty­bų part­ne­riais. Pa­ga­liau da­lį jos bus ga­li­ma nau­do­ti ir ap­šil­dy­mui, ku­ris bus pi­ges­nis nei Ru­si­jos du­jo­mis.

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras A. Ažu­ba­lis pa­ra­gi­no rin­ki­mų me­tu vie­nin­gai bal­suo­ti už VAE sta­ty­bą Lie­tu­vo­je, pa­si­nau­do­ti pir­mą­kart is­to­ri­jo­je Lie­tu­vai su­tei­kia­mo­mis to­kio­mis mil­ži­niš­ko­mis už­sie­nio ka­pi­ta­lo in­ves­ti­ci­jo­mis. Sta­tant ato­mi­nę elek­tri­nę bū­tų su­kur­ta 6000 dar­bo vie­tų, o pa­sta­čius dirb­tų tik 500 spe­cia­lis­tų. Elek­tra bū­tų pi­ges­nė nei da­bar ir sa­va, o ne sve­ti­ma, bū­tų iš­veng­ta dik­ta­to iš už­sie­nio.

V. Mi­liaus­kas pri­sta­tė ne­se­niai iš­leis­tą al­bu­mą „Lais­vės švie­sa“. Ja­me gau­su nuo­trau­kų ir ki­tos me­džia­gos apie ben­dri­jos veik­lą per vi­są jos gy­va­vi­mo lai­ko­tar­pį. Tai dai­li­nin­ko R. Di­cha­vi­čiaus me­niš­kai su­kom­po­nuo­tas ir api­pa­vi­da­lin­tas al­bu­mas, iš­leis­tas 1500 eg­zem­plio­rių ti­ra­žu.

Įdo­mu bu­vo iš­girs­ti šiau­lie­tės, bu­vu­sios trem­ti­nės Elž­bie­tos Bag­do­nie­nės įspū­džius apie jos ke­lio­nę su duk­ra šią va­sa­rą į trem­ties vie­tą, kai­me­lį Kras­no­jars­ko kraš­te. Ke­lio­nę or­ga­ni­za­vo pa­ti, su­si­sie­kė su trem­ty­je li­ku­siais pa­žįs­ta­mais, už­si­tik­ri­no nak­vy­nę ir su­si­ti­ki­mus. Ji su­ža­vė­ta ten li­ku­sių bi­čiu­lių ir ne­pa­žįs­ta­mų lie­tu­vių pri­ėmi­mu, pa­slau­gu­mu ir vai­šin­gu­mu.

Ypač nu­ste­bi­no gra­žiai gy­ve­nan­ti Pet­ro Ži­lins­ko šei­ma, jo vai­kų, ta­pu­sių ver­sli­nin­kais, dos­nu­mas, pa­gar­ba. Pui­kiai įreng­tas dvi­aukš­tis me­di­nis na­mas, iš­tai­gin­gas res­to­ra­nas, mo­der­ni fir­ma – au­to­mo­bi­lių ser­vi­sas, gal­vi­jų fer­ma. Pas jį dir­ba net 200 dar­bi­nin­kų. Šei­mi­nin­kas už­si­mo­jęs pirk­ti 500 ha že­mės, nes ji ten pi­gi. At­vy­kė­lės ap­lan­kė ne tik bu­vu­sius trem­ti­nius, bet ir pa­bu­vo­jo tri­juo­se mies­tuo­se – Al­ta­ju­je, Kras­no­jars­ke, Ir­kut­ske.

LPKTB Vil­niaus sky­riaus pir­mi­nin­kas V. Mi­liaus­kas Ja­kut­sko trem­ti­nių ini­cia­ty­va su de­vy­nių žmo­nių gru­pe, ku­rio­je bu­vo Sei­mo na­rių bei dai­ni­nin­kė Ra­sa Ju­zu­ko­ny­tė su­si­ti­ko ir ap­ta­rė ben­dra­dar­bia­vi­mo klau­si­mus, ka­pi­nių tvar­ky­mą su ten gy­ve­nan­čiais ja­ku­tais ir lie­tu­viais, ku­rių Ja­kut­ske yra 200.

Kon­fe­ren­ci­jos re­zo­liu­ci­jo­je pri­ta­ria­ma bals­avimui už VAE sta­ty­bą, siūloma dai­li­nin­ką R. Di­cha­vi­čių, daž­nai tal­ki­nan­tį trem­ti­niams, pa­siū­ly­ti kan­di­da­tu Na­cio­na­li­nei pre­mi­jai gau­ti.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Laikraštis „XXI amžius”

2012.10.10