Didžiausias Kipro bankas, išgyvenantis sunkius laikus kaip ir kiti bankai, svetainėje išdidžiai praneša, kad jo bendradarbiai gerai moka rusų kalbą. Taip rašo “The New York Times”. „Tiesa, neaišku, ar jie vartoja rusišką žodį strižka“, – ironizuoja žurnalistas Landonas Thomas-jaunesnysis.
Turimomis žiniomis valdininkai Briuselyje ir Berlyne svarsto nevienareikšmišką planą, reikalaujantį, kad Kipro bankų indėlininkai susitaikytų su santaupų nuostoliais. „Rusijos piliečiai, kuriems Kipre priklauso apie penktadalis visų indėlių bankuose, smarkiai nukentės“, – sakoma straipsnyje. Beje, Europos Sąjungos derybos su Kipru dėl antikrizinio kredito jau artėja į pabaigą.
Gelbstint Graikiją, Portugaliją ir Airiją veikė kitas principas: „investuotojams, turintiems Graikijos obligacijų, galų gale teko sutikti su apkarpymu (strižka), bet gelbėjimas daugiausia buvo finansuojamas Europos šalių kreditų sąskaita, o bankų indėliai buvo laikomi šventais“.
Šiaip ar taip, Europoje kiekvienas indėlininkams nenaudingas žingsnis atsimuša į įnirtingą pasipriešinimą, rašo autorius. O išdėstytą planą „bus sunku įgyvendinti praktikoje, jeigu atsižvelgsime į Kipro ryšius su Rusija“, – priduria jis. Kipro prezidentas Christofiasas – komunistas, įgijęs aukštąjį išsilavinimą Rusijoje. Pernai Rusija davė Kiprui kreditą 3,3 mlrd. dolerių. Stambiausias Bank of Cyprus indėlininkas – Rusijos milijardierius Dmitrijus Rybolovlevas.
„Tačiau Europos valdininkai žiūri į Kiprą kaip į naują galimybę sudrausminti bankus už jų poziciją „mes per dideli, kad sudegtume“, – rašo straipsnio autorius, remdamasis šaltiniais, dalyvaujančiais derybose dėl antikrizinės pagalbos. Indėlių apkarpymo šalininkai įtikinėja: būtent staigus indėlių augimas Kipro bankuose 2010 metais („14,4 mlrd. dolerių, ir iki pusės pinigų įplaukė iš Rusijos“, – praneša laikraštis) pastūmėjo bankus į pražūtingą sprendimą įdėti pinigus į valstybės obligacijos Graikijoje.
Vokietijos deputatai jau pareiškė, kad atmes bet kokį planą, kuris gelbėtų indėlininkus iš Rusijos, priduria laikraštis. Šiaip ar taip, galutinio susitarimo, kaip gelbėti Kiprą, laukiama tik po vasario 17-osios, kai įvyks prezidento rinkimai. Dabartinis prezidentas nesibalotiruoja, pagrindinis kandidatas – dešinysis centristas Anastasiadesas, kurį ES laiko sukalbamesniu partneriu.
„Anot informuotų šaltinių, svarstomi ir kiti variantai, kaip atsiskaityti privačių investuotojų sąskaita. Gal smarkiai sumažinti Bank of Cyprus ir Cyprus Popular Bank senesniųjų obligacijų vertę arba perkelti nuostolius investuotojams užsieniečiams, turintiems Kipro valstybinių obligacijų“, – sakoma straipsnyje.
Tačiau bet kokia užuomina, kad gali nukentėti indėlininkai, išprovokuos panišką indėlių atsiėmimą iš bankų ir pakenks Kipro kaip ofšoro reputacijai. „Rusija, stambiausias Kipro kreditorius, tikriausiai griežtai prieštaraus. Euro zonos šalys, kurių bankų sistemos netvirtos, bijos, kad krizė persimes pas jas“, – aiškina korespondentas.
Kai kurie ekspertai ragina ES paprasčiausiai išrašyti Kiprui 22,2 mlrd. dolerių čekį. Tegul apsauginiai fondai ir indėlininkai iš Rusijos gauna naudos – tai nėra aukšta kaina už euro zonos stabilumą, samprotauja jie. Bet Adamas Lerrikas iš American Enterprise Institute prieštarauja: “Čia mes turime prastą bankų sistemą, kuri sąmoningai paverčiama į prastą vyriausybę“.
Ir vis dėlto Kipro vyriausybė „iki paskutinio kraujo lašo priešinsis indėlių apkarpymui“, – sako Kipro ekonomistas Aleksandros Apostolidesas.
Šaltinis: "The New York Times"
2013.01.19
