Ar lapkričio 18-oji taps Lietuvių kalbos diena?


Print

Seimas pradeda įgyvendinti poeto Justino Marcinkevičiaus testamentą – saugoti bei ginti lietuvių kalbą

Lietuvos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas rugsėjo 30 d. posėdyje svarstė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) iniciatyvą – rengti Lietuvių kalbos dienas. Atsižvelgiant į lietuvių bendruomenių užsienyje veiklos specifiką, programa lietuvių kalbai paminėti galėtų būti atliekama laikotarpiu tarp dviejų Lietuvai svarbių švenčių – nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. Šiuo laikotarpiu – vasario 21 d. – minima Tarptautinė gimtosios kalbos diena.

Tai – labai svarbus žingsnis.

Komiteto narių nuomone, Lietuvių kalbos dienos paminėjimas prisidėtų prie lietuvių kalbos sklaidos Lietuvoje ir užsienyje, telktų užsienio lietuvių bendruomenes, paremtų užsienyje veikiančius baltistikos centrus, stiprintų lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją ir Lietuvoje, ir užsienyje, didintų lietuvių kalbos prestižą.

Komitetas pritarė šiai iniciatyvai bendru sutarimu. Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas pasiūlė su šiuo komiteto nutarimu kreiptis į Kultūros, Užsienio reikalų ir Švietimo ir mokslo ministerijas ir paprašyti jas pagal kompetenciją prisidėti prie šios VLKK iniciatyvos.

Šiek tiek istorijos

Po pusės šimtmečio pertraukos, naujo tautinio atgimimo metu Sąjūdžio iniciatyva lietuvių kalba 1988 m. lapkričio 18 d. atgavo pirmojoje Lietuvos Respublikoje turėtą valstybinės kalbos statusą.

Praėjus 20 metų, 2008 m. lapkričio 18 d., Lietuvos Respublikos Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Gintaras Songaila įregistravo pirmąjį šios kadencijos Seime įstatymo projektą – Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą dėl lapkričio 18 d. paskelbimo atmintina Lietuvių kalbos diena. Gintaras Songaila tuo metu Seime vykusioje spaudos konferencijoje paaiškino, jog „šio įstatymo projekto tikslas – valstybės mastu prisiminti, kad lietuvių kalba yra didžiausia tautos dvasinė vertybė, bendravimo ir kūrybos šaltinis, ir tai, kad globalizmo amžiuje jos puoselėjimas yra itin svarbus tautos ateičiai.“

Kitos Baltijos šalys turi tokio pobūdžio atmintinas dienas. Ji reikalinga ir mums.

Tąsyk Justinas Marcinkevičius, išgirdęs telefonu apie šį sumanymą, kukliai (bet viltingai!) teištarė: „Gražu būtų“… Juk „visa mūsų rašto istorija yra nepaliaujamas rūpestis dėl kalbos, visa mūsų kultūra jautė ir jaučia pilietinę pareigą budėti prie gimtosios kalbos slenksčio.“
Gražiai, su ašarom akyse Lietuva laidojo Justiną Marcinkevičių, kuris 2010-11-23 paliko Tautai testamentą – išsaugoti ir apginti lietuvių kalbą, puoselėti tai, „kas dar neužgesę valstybėje, tautoje ir žmoguje“.

Atėjo laikas daryti viską, kad, Justino Marcinkevičiaus žodžiais tariant, nereikėtų mūsų barti „už neatsakingą, lengvabūdišką, neretai nusikalstamą gimtosios (o dabar jau ir valstybinės) kalbos teritorijos užleidimą ar perdavimą reklamai, vitrinoms bei įvairiems viešiesiems užrašams svetimomis kalbomis.“ 

Lietuvi, jeigu iš tikrųjų Tau rūpi Lietuva ir valstybinės kalbos likimas – NEDELSK: paskaityk ir pasirašyk peticiją. Reikalauk, kad Seimas, gerbdamas tautos valią ir brangindamas poeto Justino Marcinkevičiaus atminimą, lapkričio 18-ąją paskelbtų Lietuvių kalbos diena!

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: poetas Justinas Marcinkevičius.

2015.10.03; 07:07


Prisijunkite prie diskusijos