Kasdieniniame gyvenime tampa madinga į daug ką žiūrėti iš gamtosaugos pusės. Gamtos apsaugai puoselėti yra susikūrę sąjūdžiai, vadinami ,,žaliųjų” vardu. Žmonija skatinama naudoti mažiau popieriaus, kad reikėtų mažiau popiermalkių pjauti ir t.t. Aš prie ,,žaliųjų” sąjūdžio priskirčiau ir lietuvišką spaudą, nes ji vis mažiau ir mažiau popieriaus sunaudoja savo laikraščiams spausdinti. Toks apsisprendimas nėra savanoriškas, bet gyvenimo diktuojamas.
Pažiūrėkime į du populiarius išeivijos lietuvių laikraščius JAV – ,,Amerikos lietuvį” (toliau ,,AL”) ir ,,Draugą”. Per ketverius metus ,,AL” spausdinamų egzempliorių skaičius sumažėjo 1,649 egzemplioriais – nuo 3,813 egz. 2005 metais iki 2,164 egz. šįmet. Tai 43 proc. kritimas! ,,Draugo” atveju per tą patį laiką egzempliorių skaičius sumažėjo 1,300. 2005 m. buvo spausdinama 4,500 egzempliorių, o šįmet spausdinta 3,200. Tai 29 proc. kritimas. Ne toks staigus kaip ,,AL” atveju, bet taip pat nemalonus popierinės spaudos ,,sirgaliams”. Dar reiktų pridėti, kad šįmet ,,AL” kas savaitę neišplatino 252 egzempliorių. Tai sudaro 12 proc. visų savaitėje spausdintų numerių. Kiekvieno ,,Draugo” numerio vidutiniškai buvo išspaudinta 112 egz. daugiau (4 proc.) negu išplatinta.
Visi šie duomenys pasirodė metiniame čia aptariamų leidinių pranešime JAV pašto tarnybai. Įdomu palyginti ir jų kainą. ,,AL” metinė prenumerata yra 79 dol. Per metus išleidžiami 52 numeriai. Taigi, prenumeratos kaina po 1.52 dol. už vieną numerį. ,,Draugo” metinė prenumerata yra 150 dol. Už tai gaunama 250 numerių. Tad vieno numerio kaina išeina vos 60 centų. Išvada – prenumeruojant, vieno ,,Draugo” numerio kaina yra daugiau negu perpus pigesnė už ,,AL”.
Per šiuos metus JAV buvo ir dar tebėra veikiama įvairių ekonominių krizių. Padėtį gelbėti puolė valdžia, o iš tikrųjų – mūsų pinigais sukurtos programos. Valdžia pinigų skyrė bankams, išpirko bankrutuojančias automobilių firmas ir t.t. Laikraščių leidėjai, išnaudodami susidariusią padėtį, pradėjo skatinti valdžios paramą popierinę spaudą išgelbėti nuo ekonominės pražūties. Ne paslaptis, kad daugelio didžiųjų dienraščių tiražas bei gaunamos lėšos už reklamas nesustabdomai rieda į pakalnę. Kai kurie jų jau nustojo spausdinę popierines laidas ir tapo internetiniais leidiniais.
Žiniasklaidoje, ypač internetinėje, pilna įvairių pasisakymų. Niekas negalvoja, kad spaudos ateitis liks susijusi su popieriumi. Kalbant apie spaudos ateitį, daugumos akys krypsta į kompiuterių ekranus. Tai ypač svarbu greitam naujienų perdavimui bei paskleidimui. JAV Kongrese numatomos apklausos dėl galimos valdžios paramos gelbstint popierinius laikraščius. Vieno komentatoriaus nuomone, tai panašu į planavimą turėti apklausas dėl mažėjančio pareikalavimo arkliais vežamų vežimų ar dingstančios juodai baltų televizorių paklausos. Per paskutinį dešimtmetį susikūrė daug naujų varžovų spaudai ir tie varžovai nenaudoja popieriaus. Jie greičiau ir pigiau apsisuka negu spausdinimo mašinos ir išvežiojimo priemonės. Norim nenorim – prieš mūsų akis neišvengiami pokyčiai.
Ar mes, besirūpindami lietuviška spauda, esame pasiruošę pokyčiams? Tai vienas iš penkių klausimų, į kuriuos reikia sau atsakyti. Kiti klausimai: kaip mes reaguojame į pokyčius? Ar galime pakelti pokyčių sukeltą įtampą? Ar esame pasiryžę būti gerais mokiniais pokyčius skatinančiose organizacijose? Pagaliau, ar galime nuoširdžiai remti pokyčių diktuojamą procesą?
Visi žinome, kad jeigu mintis keisti kyla iš mūsų pačių, mes jai mielai pritarsime. Tačiau jeigu neturime būdų naujoms mintims atsirasti, dažnai būsime prieš jas, nes jos kyla iš kitų. Pokyčiai kartais pareikalauja daugiau lėšų, daugiau darbo jėgos ir paspartinto tempo. Į juos galime reaguoti su baime bei pasipriešinimu. Pokyčių išvakarėse reikia savęs paklausti – kokia nauda bus man iš to? Dirbantieji su pokyčiais sako, kad randant naudos sau, 20 proc. asmenų pokyčius priims, kiti 50 proc. norės papildomos informacijos, o likusieji 30 proc. priešinsis bet kokiems pokyčiams. Kokioje grupėje esame mes?
Padėčiai keičiantis dažnai išgyvename įtampą. Įtampa gali būti asmeninė arba diktuojama padėties, arba atsinešama iš praeities. Įtampą išgyvename psichologiškai, fiziškai – nuovargiu, sumažėjusiu našumu, atsispindi ji ir mūsų elgesyje. Yra būdų su įtampa kovoti ir ją apmalšinti. Padeda, jeigu suprantame problemą, matome įtampą keliančius veiksnius. Viską aiškiau matant, palengvėja ir sprendimų pasirinkimas. Daugeliui su įtampa dorotis padeda mankšta, realistinė viltis ir pusiausvyros išlaikymas tarp darbo ir namų bei šeimos gyvenimo.
Specialistai teigia, kad pasiryžimas būti atviram esantiems ir būsimiems pokyčiams yra kritiškai svarbus. Mūsų sugebėjimas mokytis turi būti lygus ar didesnis, negu mus supantys pokyčiai. Šių laikų iššūkis darbuotojams yra sugebėti mokytis, sugebėti jau išmoktų dalykų atsisakyti ir sugebėjimas iš naujo išmokti. Tyrimai rodo, kad 60 proc. planuojamų pokyčių subliūkšta dėl blogo planavimo. Prieš ką nors keisdami, daug organizacijų ir bendrovių turi sau atsakyti į klausimus: ką pokyčiai palies? Kaip visus į tą procesą įtraukti? Koks yra pasisekimo planas? Gerai yra pasitikėti Aukščiausiojo valia, bet jis mūsų gali nepastebėti, jeigu tik rankas sudėję lauksime stebuklo.
JAV lietuvių laikraštis “Draugas”
2009.11.24
