(Tik eilinio rinkėjo nuomonė)
Ne, tai ne scenarijus siaubo filmui. Tai , manau, – Lietuvos politinė realybė.
Pirmos instancijos teismas paskelbė nuosprendį Darbo partijos byloje, kuriame, be kita ko, sakoma, kad nelikus DP, kaip juridinio asmens, byla jai nutraukiama.
Darbiečiai ir ypač V.Uspaskich šia sprendimo dalimi buvo itin patenkinti. Bet ar ne per anksti?
Manau, kad šiam sprendimui analogiškas teisinės praktikos atvejis, kai mirus žmogui ar išnykus valstybei, nelieka kam atsakyti.
Tačiau teisinėje praktikoje numatyti ir tokie atvejai, kaip kad juridinių teisių perimamumas ir darbų tęstinumas, kuomet visus mirusiojo asmens ar valstybės turtinius, politinius ar kitus teisinius įsipareigojimus perima paveldėtojas. Tačiau tuo atveju jis privalo perimti visą paveldėjimą su visais įsipareigojimais, o ne tik palankią perėmėjui jų dalį. Atsisakius perimti visus įsipareigojimus, tik turto dalies paveldėti negalima.
Remiantis ta pačia teisine logika, lygiai taip pat turėtų būti ir su politinio kapitalo paveldėjimu, kuris turi materialią išraišką – mandatus ir atlyginimus Seime.
Minėtu atveju Darbo partija – leiboristai atsisakė priimti panaikintos, tai yra, mirusios Darbo partijos skolas ir teisinę atsakomybę. Maža to, jie net džiūgavo dėl savo partijos mirties, leidusios išvengti partinės atsakomybės.
Šiuo veiksmu atsisakius paveldėti atsakomybę, pagal tą pačią teisinę logiką nepaveldimas ir kitas buvusios partijos turtas, tame tarpe ir laimėjimai daugiamandatėje apygardoje. Dėl vienmandatėse iškovotų Seimo mandatų paveldėjimo dar būtų galima ginčytis, nes ten kovota individualiai.
Kadangi Darbo partija – leiboristai, anot jų, yra nauja partija ir nedalyvavo Seimo rinkimuose, o paveldėti Darbo partijos įsipareigojimus ir atsakomybę kaip tęstinumą savo įstatuose nenumatė, ji pagal tą pačią teisinę logiką automatiškai turėtų netekti ir Seimo nario mandatų, iškovotų daugiamandatėje apygardoje. Juk neliko ir Darbo partijos programos bei įsipareigojimų prieš rinkėjus, neliko ir atsakomybės jiems.
Natūraliai kyla klausimas, ar teisėti Darbo partijos mandatai, atitekę naujosios Darbo partijos – leiboristų nariams?
Stebėtina, kad buvę darbiečiai, dabar jau „kitos“ partijos nariai (kaži ar jie visi suspėjo pasikeisti bent partinius bilietus?), dažnai giriasi, kad juos išrinko žmonės ir kad jie laimėjo rinkimus daugiamandatėje apygardoje. Tačiau tai akivaizdus melas. Taip, darbiečius išrinko, bet DP-leiboristų – ne.
Daugiamandatėje buvo balsuojama už Darbo partiją, jos programą ir jos kaip partijos atstovus, o ne už atskiras asmenybes, todėl tie mandatai, manau, neteisėti ir naujos partijos (DP – leiboristų) nariai neturi teisės jų paveldėti, nes jų partija nedalyvavo rinkimuose ir už ją niekas nebalsavo.
Todėl naujai įkurta DP-leiboristų partija nėra teisėta Seimo narė ir valdančiosios koalicijos sutartis, manau, laikytina negaliojančia, nes buvo sudaryta su kitu juridiniu asmeniu, ne su DP-leiboristais. Sutartis, pasirašyta su juridiniu asmeniu, kurio dabar nėra. Tokia sutartis dabar, manau, niekinė.
Natūraliai kyla klausimai, ar mus valdo politinis lavonas, t.y., mirusi DP ir jos miruoliniai atstovai, ar neišrinkta nauja partija, ir ar teisėta koalicijos sutartis?
O gal šis dokumentas neturi jokios juridinės galios? Tai kodėl tuomet vis pasigirsta kažkokios mistinės politinės koalicijos tarybos vardu reiškiama nuomonė ir net ja remiantis leidžiami ministrų įsakymai, pvz. Švietimo ministro dėl egzamino palengvinimų lenkų tautinei mažumai?
Labai įdomu, ką į šiuos klausimus atsakytų Vyriausioji rinkimų komisija ir jos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Ar jiems viskas aišku?
Jei taip, tai tegul paaiškina mums, abejojantiems šių mandatų teisėtumu rinkėjams, o jei ir patiems šios komisijos nariams neaiškus šis beprecedentis mūsų valstybėje politinis atvejis, kodėl iki šiol nesikreipia į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo?
Ar nereikės ir pirmalaikių Seimo rinkimų, kurie dabar atrodo akivaizdūs, nes kaži ar rinkėjai nori, kad juos valdytų politiniai lavonai iš mirusios partijos, dalyvaujantys valdančiojoje koalicijoje ir posėdžiaujantys Seime.
Kaip žinome, kad kitų šalių įstatymai, pvz. Vokietijos, numato atvejus, kai partija pakeičia pavadinimą, o naujosios nariais išlieka didžioji dauguma buvusios partijos narių ir kai iš esmės nepasikeičia partijos įstatai – besąlygiškai perimti visą politinę ir juridinę atsakomybę.
Ar kam nors, pvz., teisininkams ir Seimo nariams, rūpi šis klausimas, kad bent ateityje neliktų tokių akivaizdaus pasityčiojimo iš rinkėjų atvejų ?
Čia būtina politinė valia. Bet ar politinis lavonas gali ką nors spręsti ? Manau, kad ne, tačiau valdyti, kaip rodo paradoksali mūsų šalies praktika – taip.
O gal Konstitucinis teismas sukurs prielaidas kitai išeičiai – nerengti naujų rinkimų, o panaikinus, manau, neteisėtus DP daugiamandatėje laimėtus mandatus, sudarys sąlygas politikams neskausmingai sumažinti, kad ir laikinai, iki kitų rinkimų, Seimo narių skaičių, ko nemaža rinkėjų dalis prieš rinkimus ir norėjo. Turėtume unikalią galimybę pasitikrinti, ar sumažintas Seimas sugebėtų susidoroti su darbais.
Ir nereikėtų teisintis delsiant spręsti šį klausimą, motyvuojant, kad šiuo metu Lietuva pirmininkauja ES Tarybai ir kilusi sumaištis šiam procesui gali pakenkti.
Iki KT duos atsakymą ir iki praeis teismai bei apeliacijos, šis pusmečio pirmininkavimas seniai bus pasibaigęs.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: komentaro autorius Petras Mendeika.
2013.08.12
