Visi puikiai žino, kad Ameriką valdo dvi partijos – demokratų ir respublikonų: viena valdžioje, kita – opozicijoje. Jų rankose senatas, kongresas, prezidentas. Taigi amerikiečiai yra arba demokratai, arba respublikonai. Tokia dauguma. Tačiau tai nereiškia, kad Amerikoje nėra jokių kitokių “mažumų”, Amerikoje yra visko.
Šį kartą – apie tas “mažumas”, kurios, kaip ir XX-ojo amžiaus pradžioje, turi tendenciją didėti. Specialusis centras Alabamoje “Sonthern Poverty Low Center” suskaičiavo 676 radikalias Amerikoje veikiančias grupuotes.
Ir tai tik tas organizacijas, kurios vienaip arba kitaip pasireiškė XXI-ąjame amžiuje. Pasirodė, kad šalyje daugiausia nacionalistų, jie telkiasi Kalifornijos, Techaso, Floridos valstijose. Nuo jų šiek tiek atsilieka Misisipės, Alabamos, Pensilvanijos ir Džordžijos valstijos.
Amerikos neonacistai mano, kad JAV egzistuoja finansinis ir politinis žydų suokalbis. Stambiausia neonacistų grupuotė Amerikoje – “Nacionalinis aljansas”, kuriam dar neseniai vadovavo Viljamas Pirsas (jau miręs), plačiai pagarsėjusios knygos “Tiornerio dienoraščiai” autorius. Šią knygą skaitė ir 1995 m. Oklahoma Sitį susprogdinęs Timotis Makvėjus. Šiuo metu Amerikoje veikia 210 nacistinių grupių. Amerikiečiai skustagalviai vadovaujasi ideologija, artima jų broliams Europoje. Stambiausia skustagalvių mušeikų komanda JAV – Hammerskins, turinti keletą tūkstančių narių. Kitos žymiai mažesnės, jos važinėja iš miesto į miestą, ieškodamos preteksto pasimušti. Hammerskinai palaiko ryšius su vokiečių skinchedais. Ekspertai suskaičiavo 43 skinų organizacijas, veikiančias JAV. O juodųjų separatistų grupių, pasisakančių prieš mišrias santuokas, tamsiaodžius laikančių išrinktąja tauta, – apie 50.
Neofederalai, palaikantys tradicinę pietų kultūrą – priešingybė juodiesiems separatistams. Jų apie 125 grupės, stambiausia – “Pietų lyga”, įkurta 1994 m., įkūrėjas – Šiaurės Karolinos koledžo dėstytojas Maiklas Chilas. Lygoje apie 9 tūkst. narių.
Grynai amerikietiškas produktas – sukarintos grupuotės, vadinamos “Milicija”, visoje šalyje turinčios mažiausiai 40 tūkts.narių. Šių grupių tikslas – “revoliucijos kiekvienoje valstijoje atskirai”, jos svajoja paimti valdžią valstijų lygyje, turėdamos tuos pačius neonacistinius tikslus. “Milicija” buvo suskirstyta į daugybę grupių kiekvienoje valstijoje ir turėjo ryšių su “Nacionaliniu aljansu”. Didžiausias skyrius veikė Techaso valstijoje, kur Robertas Spenseris (buvusi “žalioji beretė”) nusipirko didelį žemės sklypą ir ten mokė savo auklėtinius karo meno.
“Miliciją” įkūrė JAV vyriausybė. Atsitiko tai 6-ame dešimtmetyje, “šaltojo karo” metais, kai prezidentas Eizenhaueris nusprendė parengti eilinius amerikiečius pilietinei gynybai. Vyriausybė skyrė biudžeto pinigų ginkluotei ir žmonių mokymui provincijoje. Instruktoriais tapo karo veteranai. Tada “milicininkų” buvo apie 500 000. Šiandien JAV specialiosios tarnybos sako, kad joms nėra žinoma, kiek dabar ši organizacija turi narių.
1997 m. Filadelfijoje buvo teisiamas vienas “Milicijos” aktyvistas Viljamas Brešis. Viduriniuose Vakaruose jis plėšė bankus, pagrobė apie dešimt milijonų dolerių. “Nacionalinis aljansas” įtariamas iš bankų pagrobęs keturis milijonus dolerių.
1996 m. balandžio mėnesį “Arijų respublikonų armijos” nariai nusiaubė vieno Vašingtono laikraščio redakciją, kurios žurnalistai rengė tytimą apie šią organizaciją. 1996 m. grupės “Gestapo sūnūs” smogikai nuvertė nuo bėgių du traukinius Arizonoje (78 žmonės tapo invalidais, vienas žuvo).
1997 m. Ričardo Maklareno organizacijos “Techaso respublika” nariai pagrobė du įkaitus ir pareikalavo referendumo dėl Techaso nepriklausomybės atkūrimo. 1999-aisiais gruodžio mėnesį FTB neutralizavo Kalifornijos “Milicijos” ketinimus susprogdinti milžiniškas Kalifornijos propano dujų saugyklas. 1996 metų kovą Montanos valstijoje du grupuotės “Maištingi Montanos kalnų žmonės” buvo apkaltinti bankų čekių beveik 2-jų milijonų dolerių sumai padirbimu. Kai FTB atvyko juos suimti, jie pasipriešino ginklu.
JAV paskutiniajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje plėšimai ir teroristiniai aktai, kuriuos įvykdė teroristai, sudarė 22 proc.visų sunkių nusikaltimų.
Amerikos radikalai aktyviai siekia palaikyti ryšius su savo vienminčiais visame pasaulyje. Visų pirma tai pasakytina apie “Nacionalinį aljansą”, kurio atstovai reguliariai lankosi Rusijoje. “Aljansas” turi ryšių su radikaliomis grupuotėmis Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Ispanijoje…
Štai ką sakė regioninis koordinatorius Rusijai Bilas Rouperis:
“Mes remiame įvairias pažiūras, kurias visuomenė laiko kairiosiomis. Pavyzdžiui, mes sveikiname aplinkos apsaugos gynėjus. Mes taip pat už antikapitalistines ir antiglobalistines pažiūras, prieš dabartinę klasinę visuomenę. Iš egzistuojančių ideologijų mums artimiausia – nacionalsocialistinė. “Nacionalinis aljansas” – tarptautinė organizacija, kuri suinteresuota ryšiais visame pasaulyje ir rems baltuosius žmones visur, kur jie gyvena. Vienos organizacijos nėra ir jos nereikia, dar daugiau – ji tik trukdytų”.
Darbui su namų ekstremistais FTB veikė padalinys “Domestic Terrorism Analysis Unit” (DTAU). Jo vadovas buvo Džonas Si Viljamsonas. Padalinio ekspertai vidaus naudojimui parengė pranešimą apie ekologų ekstremistų veiklą. Pranešimas pavadintas – “Gyvūnų išlaisvinimo frontas: nacionalinio ir religinio tinklo taktika ir perspektyvos”. 1999 m. DTAU specialistai išspausdino, taip pat ir plačiajai visuomenei, garsųjį pranešimą “Megido projektas” – apie numatomą vietos teroristų aktyvumą prasidėjus naujam tūkstantmečiui. Tačiau šis padalinys buvo išvaikytas. Galimas daiktas, kad DTAU išvaikymas buvo susijęs su 2001 metų rugsėjo įvykiais. Reikalas tas, kad po Niujorko teroristinių aktų FTB buvo įkurta speciali teroristinių aktų prevencijos valdyba, vietoje nuo 1996 m. veikusios FBI “Couterterrorism Center”. Šiuo metu šis padalinys turi 44 regioninius skyrius. Be to, po 2001-ųjų rugsėjo FTB buvo sukurta vietoje Nacionalinio kriminalinės informacijos centro (NCIC) speciali duomenų bazė – “Violent Gang and Terrorist Organizations File” (VGTOF), kur fiksuojama informacija apie įtariamuosius ir linkusius į ekstremizmą.
Nuotraukoje: Sprogimas Oklahoma Sityje – 1995 metais įvykdytas teroristinis išpuolis, kurio metu buvo susprogdintas Alfred P. Murrah federalinis pastatas. Iki 2001 metų rugsėjo 11-osios įvykių tai buvo didžiausias teroro aktas JAV istorijoje. Sprogimo metu žuvo 168 žmonės, daugiau nei 680 buvo sužeisti. Jo organizatoriai buvo nuteisti mirties bausme arba kalėjimu iki gyvos galvos.
Parengta pagal JAV publikacijas.
2011.05.14
