Diplomatinė veidmainystė


Print

Kaip liudija WikiLeaks paviešintos diplomatinės amerikiečių depešos, NATO tebelaiko Rusiją agresore.

Rusai – kieti, sunkūs ir grubūs žmonės, – kuluaruose kalba prancūzų diplomatai, o amerikiečių pasiuntinys praneša, kad rusų jėgos struktūros su jų šaltojo karo mentalitetu – “perkrovos” priešai.

Sausio mėnesį NATO nusprendė Lenkijos gynybos planą išplėsti, apimant ir Baltijos valstybes, praneša The New York Times, remdamasis WikiLeaks dokumentais. Estija, Latvija ir Lietuva, NATO narės nuo 2004 metų, gerai prisimenančios žiaurius  sovietinės okupacijos laikus, po Rusijos ir Gruzijos susidūrimo 2008-aisiais ėmė reikalauti oficialaus gynybos plano.

Šios valstybės mano, kad Rusijos Federacija gali kelti pavojų jų saugumui ateityje ir nori užsitikrinti gynybinę apsaugą nepaprastosios padėties atveju. Problematiškas noras, nes NATO po šaltojo karo visada teigė, kad dabarRusija nėra potenciali agresorė, – rašoma dokumente, kurį pasirašė amerikiečių ambasadorius prie NATO Ivas Daalderas.

Vokietija pasiūlė išplėsti Lenkijos gynybos planą, apimant ir Baltijos valstybes.  NATO planuotojai ėmėsi darbo. Amerikiečiai paprašė politikus tokius ketinimus laikyti paslaptyje, nes viešos diskusijos gali sukelti nereikalingą įtampą NATO santykiuose su Rusija, – rašoma viename dokumente.

2008 metų spalio mėnesį Lietuvos krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos  savo reikalavimus sukonkretino: dislokuoti šalyje amerikiečių karines pajėgas, sustiprinti priešlėktuvinę-priešraketinę ir tankų gynybą, gynybą nuo jūros. Reikalauta kasmetinių amerikiečių karinių mokymų Baltijos  valstybių teritorijoje.

Tačiau amerikiečiai neskubėjo veikti, visų pirma atsižvelgdami į Vokietijos prieštaravimus, praneša SPIEGEL ONLINE.  JAV ambasada  Berlyne teigė, kad Vokietija nepaprastąjį Baltijos šalių apsaugos nuo Rusijos planą laiko kaip “kontrproduktyvų ir perteklinį”. Vokiečiai rado išeitį iš sudėtingos situacijos. Kaip teigiama paviešintuose dokumetuose, jie pasiūlė išplėsti Lenkijos nepaprastosios padiėties veiksmų planą “Eagle Guardian” (“Erelis-gynėjas”) ir į Baltijos šalis. Atkakliai reikalaujant JAV ambasadoriui prie NATO Ivui Daalderiui, Vašingtonas su jų reikalavimais sutiko.

Depešos iš WikiLeaks liudija: Lenkija nori turėti Rusiją tramdančią priešraketinę gynybą, nepaisant viešų pareiškimų, kad sistemos paskirtis kita, rašo The Guardian. Barako Obamos administracija Lenkiją informavo, kad naujoji JAV ir NATO priešraketinė gynyba, skirta neutralizuoti potencialiems Irano ir Sirijos raketų smūgiams, gali būti pritaikyta sunaikinti raketas iš bet kurių kitų vietų. 

Paskutinių dvejų metų diplomatinės telegramos, paskelbtos WikiLeaks, liudija, kad Lenkija labai norėjo savo teritorijoje pasitelkti JAV kariuomenę ir NATO resursus, o JAV į tai reagavo labai atsargiai ir ambivalentiškai, ir tai provokavo nesutarimus bei tarpusavio priekaištus, tvirtina leidinys.

Lapkričio mėnesį JAV pasiūlė tris variantus kaip alternatyvą vietoj žadėtų zenitinių-raketinių kompleksų Patriot: 1) lėktuvų F-16 rotacija kiekvieną ketvirtį, nedidelis permanentinis pagalbinis dalinys, kurių užduotis – padidinti lenkų naikintuvų galimybes, sustiprinti karinę galią ir padėti įvykdyti įsipareigojimus NATO, 2) Rammstein aviabazės lėktuvų S-130 rotacija kiekvieną ketvirtį, 3) JAV ypatingos paskirties būrio perdislokavimas iš Štutgarto į Gdanską arba Gdynę. 

“Patriot” dislokavimas Lenkijoje prasidėjo šiais metais, rašo laikraštis. Be to, laikraščio duomenimis, Lenkija suinteresuota visais pasiūlytais variantais, ypač lėktuvais F-16.

Amerikiečių diplomatinis susirašinėjimas, patekęs WikiLeaks ir Le Monde akiratin, rodo, kad už optimistiškų Prancūzijos administracijos ir URM pareiškimų apie draugystę su Rusija slypi visiškai kitokie rusų režimo ir jo užsienio politikos metodų vertinimai. Rusijos vadovai nemato savo šalies ilgalaikės perspektyvos, jie apsiriboja šešių mėnesių horizontu ir rūpinasi savo verslo interesais, – laikraštis cituoja vieno diplomato žodžius. 

Prancūzijos valstybės veikėjai tiesiai kalba apie autokratinę Rusijos režimo prigimtį. Gynybos ministras Herve Morinas nemato reikalo prieštarauti kolegai amerikiečiui Robertui Geitsui, kai šis 2010 m. vasario 8 d. pareiškė, kad Rusijos demokratija išnyko, o šalies vyriausybė – tai oligarchai, kuriems vadovauja specialiosios tarnybos. 2009 m. rugsėjo mėn. prancūzų URM atstovas tvirtina, kad Rusija – šalis su demokratijos regimybe, Rusijoje nėra jokių mechanizmų, padedančių viešajai nuomonei įtakoti priimamus sprendimus. Diplomato nuomone, priežastis – politinis režimas.

Prancūzijos vadovybė taip pat susirūpinusi dėl dvigubo žaidimo, kurį Rusija žaidžia tarptautinio saugumo klausimais. Prancūzijos diplomatai pokalbyje su JAV valstybės sekretorės pavaduotoju Filipu Gordonu pareiškė, esą Rusija mano, kad jai naudingiau matyti Vakarus įklimpusius Afganistano pelkėje, o santykiuose su Iranu jai priimtinas status-kvo.

Nors viešai Nikola Sarkozi palankiai atsiliepia apie Kremliaus pasiūlymus peržiūrėti Europos saugumo architektūrą, prancūzų diplomatai kalba, kad Paryžius rusų idėjas laiko nepriimtinomis ir perdėm provokacinėmis. Prancūzija, diplomatų žodžiais tariant, nori atsiremti į “perkrovas” ir santykius su Dmitrijumi Medvedevu plėtoja turėdami viltį, kad jis taps nepriklausomas nuo Vladimiro Putino. Nepasitikėjimas išlieka, konstatuoja laikraštis, remdamasis paviešintais dokumentais. 2009 m. vasario 5 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernaras Kušneris, susitikęs su Hillari Klinton, pareiškė: Dmitrijus Medvedevas – normalus vaikinas, šiaip ar taip, geresnis už Putiną. “Rusai – kieti, sunkūs ir grubūs žmonės”, – leidinys cituoja Kušnerį, pridūrusį, kad jo Rusijos kolega Sergėjus Lavrovas – vienas iš pačių kiečiausių, taip pat ir vienas gudriausių diplomatų.

2009 m. sausio 5 d. konfidenciali depeša parodo Rusiją ir jos jėgos struktūras naujoje šviesoje, rašo The Washington Post. Tekstas JAV pasiuntinio Džono Bajerli FTB direktoriui Robertui S.Miuleriui, kuris rengėsi susitikti su RF saugumo tarybos vadovu Aleksandru Bortnikovu, RF užsienio žvalgybos vadovu Michailu Fradkovu ir vidaus reikalų ministru Rašidu Nurgalijevu. Kaip rašo Bajerli, visi trys yra linkę į šaltąjį karą – JAV ir jų šalininkus supranta kaip jėgas, turinčias ketinimų susprogdinti Rusiją. Šios Rusijos žinybos skeptiškai vertina Vakarų motyvus ir yra pačios įtakingiausios bendradarbiavimo programos priešininkės. Tik Nurgalijevas remia pasaulinius bendradarbiavimo projektus ir viešai apgailestauja dėl korupcijos Rusijos teisėsaugos sistemoje, – dėsto laikraštis Bajerli nuomonę.

Bajerli žodžiais tariant, visi trys jėgos žinybų vadovai turi politinės galios teisėsaugos sistemą panaudoti prieš politinius priešininkus, teismus paversdami politinės kovos ginklu, o ne nepriklausomu arbitru. Pasiuntinys taip pat tvirtina, kad šie žmonės tarpusavyje yra konkurentai. Nepaisant to, Bajerli pareiškė, kad Miulerio vizitą  Kremlius ryžtingai remia. Tačiau dar anksti sakyti, kad Rusijos jėgos žinybų įtarumas JAV ketinimų atžvilgiu jau neutralizuotas, sako pasiuntinys.

Nuotraukoje: Rusijos premjeras Vladimiras Putinas (centre).

Parengta pagal užsienio spaudos pranešimus.

2011.01.20


Prisijunkite prie diskusijos