Užmojai dėl lenkakalbių Lietuvos piliečių pavardžių rašybos oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose ne lietuviškais rašmenimis pasiekė apogėjų?
Kai kurie Lietuvos politikai ilgus metus įvairias būdais viešai ir privačiai žadėję Lenkijos valdžiai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovams įgyvendinti šį ilgametį ir atkaklų Lenkijos Respublikos politikų reikalavimą visoms Lietuvos valdžioms, pagaliau išėjo į žūtbūtinę finišo tiesiąją. Ilgą laiką dangstęsi į Lietuvą atvykusių gyventi užsieniečių ir už jų ištekėjusių moterų patiriamais nepatogumais dėl jų nelietuviškų pavardžių rašybos oficialiuose Lietuvos dokumentuose įrašų ne valstybine kalba, „stūmėjai“ pagaliau atskleidė tikruosius savo kėslus.
Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui nusprendus, kad paskutinį žodį pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose turinti tarti Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), pernai buvo atsiklausta jos nuomonės. 2014 rugsėjo 5 dieną gautas oficialus VLKK atsakymas, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės (taip pat ir jų vaikų pavardės).
Visais kitais atvejais, komisijos nuomone, turi būti išlaikytas pagrindinis principas „rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą“. Taigi, komisija nepritarė, kad vardus ir pavardes oficialiuose dokumentuose galima būtų leista rašyti ne valstybinės kalbos rašmenimis visiems to pageidaujantiems piliečiams (įskaitant ir tokios privilegijos suteikimą Lietuvos lenkams).
Toks VLKK sprendimas suerzino įrašus nelietuviškais rašmenimis įteisinančio Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto (XIIP-1653) autorius socialdemokratus: Gediminą Kirkilą ir Ireną Šiaulienę, ne kartą viešai žadėjusiems patenkinti Lenkijos politikų reikalavimą oficialiuose Lietuvos dokumentuose leisti vardus ir pavardes ne valstybine kalba rašyti ir to pageidaujantiems lenkų tautybės Lietuvos piliečiams. Nors politkorektiškai teigiama, kad tokios rašybos reikalauja Lietuvos tautinės mažumos, bet išties viskas sukasi apie Lenkiją ir lenkus, nes nė viena kita užsienio valstybė nei oficialiai, nei neoficialiai Lietuvai tokių reikalavimų aukščiausiu lygiu nekelia. Kaip, beje, ir Lenkijos Respublika nė vienai kitai valstybei – nei JAV, nei mūsų kaimynei Latvijai tokių reikalavimų nekelia.
Nepaisydamas VLKK išvados, o tai reiškia, ir KT išaiškinimo, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), kuriam vadovauja socialdemokratas Julius Sabatauskas, gegužės mėnesį forsavo pritarimą G. Kirkilo ir I. Šiaulienės parengtam projektui, kuriuo siūloma įteisinti vardų ir pavardžių rašybą nevalstybine kalba visiems to pageidaujantiems Lietuvos piliečiams.
Komitetas nė nemanė atsižvelgti nei į kalbininkų, nei į Lietuvos visuomenės nuomonę, jog sprendžiant nelietuviškų asmenvardžių rašybos klausimą reiktų pasimokyti iš Latvijos (suteikiant galimybę vardo ir pavardės įrašą nevalstybinės kalbos rašmenimis įrašyti paso papildomų įrašų skyriuje). Tačiau tokią alternatyva siūlančio Seimo nario Valentino Stundžio ir Seimo narių grupės įregistruoto projekto (XIIP-1675) eiga Seimo TTK sprendimu buvo pristabdyta. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas neatsižvelgė į Mokslo, švietimo ir kultūros komitetas rekomendavo abu projektus laikyti alternatyviais ir svarstyti apjungus į vieną.
Šių metų gegužės 4 d. teko dalyvauti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vyksiančiuose G. Kirkilo ir I. Šiaulienės projekto klausymuose. Paprašytas leidimo įrašyti posėdžio eigą į videojuostą TTK pirmininkas socialdemokratas J. Sabatauskas griežtai uždraudė tai daryti, motyvuodamas tuo, kad posėdžio dalyviai esą varžysis ir negalės produktyviai dirbti… Tikrasis draudimo motyvas paaiškėjo vėliau.
Dauguma dalyvavusių kalbininkų, politikų ir visuomenininkų pasisakė vienareikšmiškai prieš G. Kirkilo ir I. Šiaulienės projektą ir palaikė alternatyvųjį „latvišką“ variantą. Tačiau TTK, užuot susumavęs klausymų metu išsakytas nuomones ir pasiūlymus, priėmė sprendimą palaikyti antikonstitucinį projektą. O TTK biuro darbuotojai, kai buvo paprašyti leisti pasinaudoti minėtų klausymų garso įrašu, atsisakė jį duoti net kolegoms iš Seimo Mokslo švietimo ir kultūros komiteto.
Norint kuo greičiau įtraukti šio įstatymo svarstymą į Seimo darbotvarkę ketinta net nesikreipti į VLKK dėl papildomos išvados pakeistam projektui, tačiau šiai aferai koją pakišo Lietuvos Respublikos Prezidentės ir Seimo Pirmininkės atstovai, pareikalavę, kad būtų dar kartą kreiptasi į VLKK, nes TTK palaimintas ir kiek patobulintas projekto variantas (XIIP-1653(2)) prieštarauja gautoms komisijos išvadoms (pagal kurią visiems Lietuvos piliečiams neturėtų būti suteikiama teisė savo vardus ir pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti nevalstybine kalba.
Galiausiai vėl buvo kreiptasi į VLKK raginant skubiai sukviesti komisijos posėdį ir pateikti reikiamas išvadas. Nors vasaros laiku neeilinius Tarybos posėdžius greitai sukviesti nelengva, bet, preliminariais duomenimis VLKK posėdį buvo nutarta surengti artimiausiu metu, galbūt net perkeliant jį į birželio 16 d. (dviems dienoms anksčiau, nei buvo numatyta – tam, kad TTK suspėtų jį apsvarstyti dar birželio 17d., o birželio 18d. jau įtrauktų į Seimo darbotvarkę).
Jei taip yra iš tiesų, tai liudija beprecedentinį politikų spaudimą Seimui pavaldžiai institucijai, kuriai KT yra yra patikėjęs tarti lemiamą žodį dėl Valstybinės lietuvių kalbos likimo. Regis, suinteresuotieji politikai galvotrūkčiais stumia valstybinės lietuvių kalbos statusą siaurinantį vardų ir pavardžių rašymo projekto variantą šios savaitės Seimo darbotvarkėn, kad spėtų jį priimti iki vasaros atostogų.
Jau pasigirdo kalbų, esą socialdemokratų pastangomis pavyko pasiekti sutarimą, kad G. Kirkilo ir I. Šiaulienės projektą palaikys ne tik Darbo partijos ir Liberalų, bet net ir TS-LKD Seimo frakcijos vadovybė.
Šiandien (birželio 15 d.) TS-LKD partijos Politikos komitetas kaip tik rinksis svarstyti politinės pozicijos dėl vardų ir pavardžių rašybos oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose. Netruksime įsitikinti, ar partijos garbės pirmininko ir TS-LKD politikos komiteto vadovo prof. Vytauto Landsbergio nuomonė šiuo klausimu lieka tokia pati kaip anksčiau. TS-LKD patriarchas ir pirmasis faktinis valstybės vadovas yra ne kartą pasisakęs, kad Lietuvos piliečių pavardės oficialiuose dokumentuose turi būti rašomos valstybine kalba: „…nekalbėkime apie „lenkiškas pavardes“, nes tai iškreipta optika. Svarstoma juk užsieniečių arba svetimtaučių pavardžių rašyba ne pagal lietuvių kalbos dėsnius. Ar Lietuvos lenkai tikrai nori atrodyti esą svetimšaliai? Norvegams kas kita. Lenkams Lietuvoje pats Popiežius Jonas Paulius II patarė jaustis lenkų kilmės lietuviais“.
Tad ką nuspręs TS-LKD politikos komitetas – ar palaikyti valdančiųjų politikų gniaužtuose atsidūrusią VLKK bei TS-LKD narius, kurie gina valstybine kalbą, ir pasmerks socialdemokratų vykdomą valstybinės kalbos išdavystę, ar… atvirkščiai? Ar Valstybinė lietuvių kalbos komisija atlaikys didėjantį politikų spaudimą?
Nuotraukoje: komentaro autorius Jonas Vaiškūnas.
2015.06.15; 11:49
