Jakovas Karocas – Izraelio žvalgybos ŠAI (Šerut Iediot – informacijos tarnyba), o vėliau ir Mosado (Mossad – Izraelio specialiųjų užduočių tarnyba) agentas.
Kilęs iš Vengrijos, Jakovas Karocas (Yakov Karoc) iš pradžių dirbo britams Sirijoje, o paskui Šai (pogrindinės žydų armijos Hagana, veikusios Palestinoje iki Izraelio pasiskelbimo savarankišku, žvalgybos valdyboje).
J.Karocas taip pat prisidėjo prie žydų imigracijos į Izraelį iš Šiaurės Afrikos. 1949 metų liepą jis įsidarbino Izraelio kontržvalgybos tarnyboje Šin-Bet. Jis iškart buvo paskirtas įgaliotiniu Tel-Avivo rajone ir jam buvo pavesta stebėti daugybę ten įsikūrusių užsienio ambasadų bei užsienio agentus. Vėliau jis neilgai dirbo Jeruzalės rajono vadovu, o po to 1952 metais tapo svarbios – arabų šalių – valdybos Šin Bete vadovu.
1954 metais J.Karocas persivedė į Izraelio išorės žvalgybą ir tapo Mosado atstovu Paryžiuje. Ten jam pavyko užmegzti glaudžius santykius su Prancūzijos vidaus saugumo tarnyba DST. Bendradarbiavimas buvo abiem šalims naudingas.
Prasidėjus 1954 metais Alžyre sukilimui, prancūzai ėmė labai domėtis žvalgybiniais duomenimis apie arabų šalis. Už tai prancūzai padėjo Maroko žydams persikelti į Izraelį. O Prancūzijos ir Izraelio bendradarbiavimas karinėje srityje padėjo Izraeliui iškovoti pergalę Sueco kampanijoje 1956 metais.
1954 metais J.Karocas buvo paskirtas Mosado išorinių ryšių skyriaus pirmuoju viršininku. Šiame poste jis sugebėjo užmegzti kontaktus su valstybėmis, kurios nepalaikė atvirų santykių su Izraeliu.
1966 metais dėl plykstelėjusių Izraelio vyriausybėje vidinių apkalbų ir užkulisinių intrigų J.Karocas buvo priverstas atsistatydinti iš valstybės tarnybos. Tuo momentu jis jau buvo Mosado direktoriaus pavaduotojas.
Vėliau jis priklausė Izraelio laikraščio “Yediot Aharonot” redakcinei tarybai ir parašė knygą “Arabų slaptosios tarnybos” (Arab Secret Services, 1978).
2012.08.27
