Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininku, Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Finansinių nusikaltimų tarnybos (FNTT) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovais aptarė, kaip veikia kovai su korupcija sukurti įrankiai ir kaip užtikrinti atsakomybės už korupciją neišvengiamumą.
„Transparency international“ paskelbtame 2015 m. korupcijos suvokimo indekse Lietuva iš 39 vietos pakilo į 32. Nuo 2009 m. Lietuva indekse iš 52 pozicijos pakilo per 20 pozicijų. Ekspertų teigimu, mūsų šalis turi gerus kovos su korupcija įrankius, todėl šalies pažanga – akivaizdi. Tačiau atkreiptas dėmesys, kad, negebant tinkamai taikyti įstatymų, dažnai priimtos kovos su korupcija priemonės neveikia.
„Pareigūnai kasmet išaiškina vis daugiau korupcinių nusikaltimų, atskleidžia daugiau sudėtingų korupcinių schemų. Tačiau skiriamos bausmės neatgraso: didžioji dalis korumpuotų asmenų vis dar išsisuka nuo realios bausmės arba atsiperka menkomis baudomis. Įsigalintis nebaudžiamumas pakerta žmonių pasitikėjimą teisingumu, todėl korumpuoti asmenys neturi išsisukti nuo bausmės“, – sakė Prezidentė.
Pagal naujausio Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenis, 46 proc. apklaustųjų nurodė nematantys prasmės pranešti apie korupcinius atvejus, nes su tuo susiję asmenys vis tiek liktų nenubausti. Net 79 proc. 2014 m. už kyšininkavimą nuteistų asmenų atsipirko nedidelėmis baudomis, o vidutinė bauda už korupcinį nusikaltimą pernai siekė 4,5 tūkst. eurų ir tai sudarė tik dešimtadalį galimos maksimalios baudos. Negana to, išieškota mažiau nei pusė skirtų baudų.
Prezidentės teigimu, korupcijos daromos žalos valstybei neatitinkantys baudų dydžiai ir stringantis jų išieškojimas yra didelė kliūtis kovojant su korupcija, todėl Prokuratūra turi atsakingai įvertinti valstybei padarytą žalą ir griežčiau kontroliuoti nuosprendžio vykdymą bei baudų išieškojimą.
Nors išaiškintų ir teismų nagrinėjimui perduotų korupcinių atvejų skaičius kiekvienais metais auga, tačiau mažėja nuteistų ir daugėja išteisintų asmenų. Net ir paskyrus sunkiausią bausmę – laisvės atėmimą, beveik 80 proc. nuteistųjų ji atidedama. Taip nuteistasis ne tik išvengia baudos, bet ir lieka laisvėje.
Šalies vadovė pabrėžė, kad vien represijomis korupcijos neįveiksime, būtina su ja kovoti ir kitomis priemonėmis. Nesąžiningi asmenys turi būti šalinami iš valstybės tarnybos, o asmenims, kurių turtas neatitinka gaunamų pajamų, taikoma mokestinė atsakomybė, todėl būtina greičiau plėsti pajamas ir turtą privalančių deklaruoti asmenų ratą. Be to, visos institucijos privalo informuoti visuomenę ne tik apie pradėtus tyrimus dėl korupcijos, bet ir jų rezultatus, kad žmonėms nekiltų abejonių dėl korupcijos nebaudžiamumo.
Kova su korupcija – vienas pagrindinių Prezidentės prioritetų. Per 6 metus šalies vadovės inicijuotomis pataisomis buvo užkirstas kelias korupcijai skiriant bankroto administratorius, fiktyviems skolos rašteliams ir vekseliams siekiant pagrįsti neskaidrias pajamas, užtikrintas didesnis interesų deklaracijų viešumas bei pasiūlyta įvesti aukštesnius antikorupcinius standartus savivaldybių ir jų valdomų įmonių veikloje.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
2016.01.29; 08:02
