Į močiutę įsikibusios mergaitės klyksmas… Žodžiai iš jos lūpų: „Melage, šlykštyne, pedofile!“ skirti šalin ją traukiančiai mamai… Grumtynės iki kraujo… Vaiko teisių apsaugos pareigūnės šauksmas: „Sustokit, ką jūs darot, išeikit visi!“, į kurį valstybės vardu veikiantys kaukėti banditai nekreipia dėmesio…
Kas dar? Solidus policijos pareigūnas, grasinantis vaiko teisių apsaugos pareigūnei, kad ji bus nubausta, nes drįso gelbėti mergaitę nuo barbariško smurto… Nužmogėjusi antstolė, kurios širdies nepalietė net šis klaikus vaizdas, matytas iš arti, nors kitos moterys verkia stebėdamos tai internete…
Ką ten viena antstolė, matyt, norinti specializuotis ypač pelningoje – vaikų grobimo! – srityje. Visi galingi, turtais aptekę Antstolių rūmai tuoj pat išreiškia jai paramą. Užuot pasmerkę dėl netinkamo sprendimų vykdymo…
Žinoma, tuoj pat įsijungia ir solidžiausių teisininkų choras, smerkdamas aidu per pasaulį skriejantį įvykį. Tačiau ką jie smerkia? Ne, ne smurtą prieš mergaitę, o tik patį faktą, kad teismo sprendimas vis dar neįvykdytas…
Reikėjo kirsti kuo greičiau ir ryžtingiau – tada būtų mažiau skausmo. Mat mergaitės riksmas ir ašaros nėra taip svarbu, kaip formalioji teisė… Šiek tiek skausmo suteikti galima, kad tik įsigalėtų „teisėta“ motinos teisė į nuosavybę… Čia juk, kaip traukiant skaudamą dantį, sako jie.
Mergaitė – tarsi dantis, kurį reikia ištraukti ir atiduoti tam kažkam, turinčiam teismo sprendimą.
Nors „Solomono“ grafičiai švyti ant miesto sienų, šioje šalyje karaliaus Saliamono sprendimai nėra girdėti. Formalioji barbarų teisė laikosi kitų taisyklių. Čia reikia kirsti iš peties. Ir nesvarbu ar tai bus vaikas, ar kokia kita kilnojama ar nekilnojama vertybė.
Nors ką aš čia kalbu? Su kokiu nors aukšto pareigūno privatizuotu gelžbetonio stulpu uosto akvatorijoje tąsomasi ilgiau ir atsargiau nei su vaiku…
Todėl motina, kuri tarsi psichotropinių vaistų paveiktas smogikų grupės narys drasko savo dukrą, ir toliau yra laikoma teisėta vaiko savininke. Ir niekas jos teisės neužginčys… Net mergaitės pasakojimai apie pedofiliją motinos namuose.
Žmonės gerieji, jeigu nesat laukiniai barbarai, susimąstykit. Juk net ir tuo nelabai tikėtinu atveju, kad tikros pedofilijos nebuvo, kad ji tik įsivaizduota ar įkalbėta, atiduoti mergaitę mamai dabartinėmis aplinkybėmis vis tiek būtų jai didžiulė trauma.
Vaiko įsivaizdavimas yra jam lygiai tokia pati psichinė realybė kaip ir tikras įvykis. Todėl tik tada, kai teismas nustatytų, kad, tarkim, pedofilijos nebuvo, su mergaite dar reikėtų gerokai padirbėti psichologams. Mama, būdama visiškai nekalta, turėtų suprasti situacijos keblumą.
Gailestinga motinos širdis, kaip tame Senojo Testamento pasakojime apie dvi vaiko nepasidalijusias moteris, turėtų atsitraukti ir neskubėti atgauti mergaitės. Jeigu to gailesčio nėra, atrodo, lyg būtų vykdomas kažkieno kito nurodymas. Ir visa tai – ne iš aklos meilės, o tik dėl būsimo teismo proceso pedofilijos byloje.
Jeigu pati motina nesusipras, kažkas kitas turėtų atlikti karaliaus Saliamono pareigą ir neleisti draskyti vaiko. Tačiau kas tai padarys šioje teisinio barbarizmo šalyje?
Kai kažkas (bus labai įdomu išsiaiškinti kas?) duoda įsakymą kaukėtiems vyrams, kurie iki tol tarsi saugojo mergaitę, plėšti ją iš saugios aplinkos ir atiduoti į nežinią, ar bereikia geresnės iliustracijos Šv. Augustino pasakymui, kad valstybė be teisingumo virsta banditų gauja?
Ar nesame barbarų šalis, jei nė vienas psichologijos guru neišeina į viešumą ir nesušunka, kad negalima tiek ilgai toleruoti padėties, kai aplink jautrų vaiką nuolat sukiojasi kaukėti vyrai? Maža to, jie patys prisideda prie mažametės grobimo! Ir pagal barbarišką teismo sprendimą tokia aplinka šiai mergaitei gali tapti nuolatinė…
Ar niekam, išskyrus paprastus žmones jau nerūpi, kokių psichologinių pasekmių tai turės ir šiaip jau per daug visko mačiusiam vaikui?
Ar normalios valstybės policija gali taip įžūliai meluoti savo visuomenei, kai to melo paneigimą kiekvienas gali be didelio vargo pamatyti internete, jei nespėjo per TV žinias? Kodėl jėgos struktūros visiškai nustojo bijoti būsimos atsakomybės?
Štai praėjusį penktadienį Kauno policijos išplatintame pranešime rašoma: „Policijos pareigūnai paneigia viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad šiandien Garliavoje prieš mergaitę ar kitus asmenis buvo naudota jėga, guminės lazdos, ar kitokia prievarta“.
Net sovietmečiu valdžia, prieš ką nors paneigdama, bandydavo paslėpti įkalčius. Interneto laikais tokių įkalčių nebepaslėpsi. Smurto kaltininkai turės būti teisiami.
Nors vis dar gyvename posovietinėje barbarų šalyje, į represinę santvarką jau nesugrįšim. Aplinkybės nebe tos. Tad liko tik laiko klausimas. Kiek metų dar užtruks, kad Lietuva taptų civilizuota teisine valstybe?
Tačiau jau dabar visi atviri ar kaukes užsidėję „teisėti“ nusikaltėliai turi žinoti – įsakymo vykdymas neatleidžia nuo atsakomybės. Atpildo valanda tikrai ateis.
Galvokit apie tai, kai vėl bandysit prievartaut mergaitę. Ypač tie – su baltomis apykaklėmis, anot vieno patvorin išmesto generolo. Galvokit, ponai, galvokit.
Barbarai viduje. Tačiau teisingumas jau stovi už vartų.
Nuotraukoje: dabartinė mergaitės globėja teisėja Neringa Venckienė.
2012.03.28
