Šių metų rugsėjo 16-ąją Stambule buvo nušauti trys čečėnų tautybės vyrai. Turkijos slaptosios tarnybos įtaria, kad nužudytieji galėjo priklausyti Doku Umarovo aplinkos kovotojams. Jei nušautųjų ryšys su D.Umarovo kovotojais pasitvirtintų, galima spėti, kas ir kodėl juos nušovė.
Tokiu atveju įmanoma versija, jog Turkijos sostinėje gyvenusius tris čečėnus nušovė asmenys, susijęs su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Mat oficialusis Kremlius kaltina čečėną D.Umarovą organizavus keletą teroro aktų Rusijos teritorijoje, taip pat – ir teroro aktą Maskvos oro uoste “Domodedovo”. Kremlius persekioja ne tik patį D.Umarovą, bet ir artimiausius jo pagalbininkus.
Kol kas informacija apie nužudytus tris čečėnus – minimali. Turkijos valdžia neturi užtektinai įrodymų, kurie leistų mesti konkrečius kaltinimus Rusijos slaptosioms tarnyboms. Težinoma, kad vienas iš nušautųjų – Rustamas Altemirovas. Rusijoje paskelbta jo paieška, o Maskvos Basmano teismas šį čečėną leido suimti kaip įtariamąjį.
Stambulo policijos teigimu, be Rustamo Altemirovo rugsėjo 16-ąją buvo nušautas ir Zaurbekas Amrijevas bei Berg – Chaž Musajevas (anksčiau spaudoje jie buvo įvardinti kaip Rustamas Altemirovas, Zavbekas Amrijevas ir Msajevi Berk – Chazas).
Greičiausiai Berg – Chaž Musajevas yra ne kas kitas, o būtent emyras Chamzatas, t.y. dešinioji mirtino Rusijos priešo D.Umarovo ranka. Manoma, kad būtent jis hipnozės ir narkotikų pagalba Magomedą Jevlojevą įkalbėjo tapti savižudžiu – susisprogdindi “Domodedovo” oro uoste Maskvoje. Emyras Chamzatas Turkijoje gyveno maždaug pusę metų. Tikriausiai gydėsi.
Turkijos slaptosios tarnybos jau žino, kas konkrečiai šaudė į tris čečėnus. Įtariamasis – 55 metų Rusijos pilietis Aleksandras Žirkovas (apie tai, be kita ko, rašoma ir “Izvestijose”). Preliminariais duomenimis, į Turkiją jis atvažiavo šių metų rugsėjo 2-ąją, turėdamas diplomatinį pasą, 2008-aisiais išduotą Rusijos URM. Anglų kalba leidžiamas turkiškas laikraštis “Todays Zaman” šią pavardę transkribuoja kaip Gorkov Alexander.
A.Žirkovas Stambule dar yra buvęs 2009 metais. Tada Stambule irgi buvo nužudyti keli žinomi Šiaurės Kaukazo kovotojai. Tarp nužudytųjų buvo ir Musa Atajevas – Doku Umarovo atstovas užsienyje. Todėl Turkijos slaptosios tarnybos tuomet tyrė ir versiją, ar tik čečėnų nenušovė Rusijos pilietis A.Žirkovas. Beje, 2009-ųjų ir 2011-ųjų žmogžudysčių Turkijos sostinėje įgyvendinimo būdas – labai panašus, beveik identiškas.
Turkijos policija oficialiai pareiškė, kad samdomas žudikas ir du jo pagalbininkai išsinuomavo automobilį viename Stambulo priemiestyje dviems savaitėms neva kelionei į kurortinę Antaliją. A.Žirkovas paliko viešbutį iki turkų specialiojo padalinio įsiveržimo likus kelioms minutėms. Žodžiu, turkams nepavyko jo sučiupti. A.Žirkovo kambaryje turkų specialiųjų tarnybų karininkai rado pistoletą su garso slopintuvu, veidą slepiančią kaukę ir naktinio matymo prietaisą. Policija išsiaiškino, jog rugsėjo 16-ąją į tris čečėnus šauta būtent iš A.Žirkovo viešbučio numeryje rasto ginklo.
“Izvestijos” tvirtina, jog neaiški tik viena aplinkybė: ar A.Žirkovą turkai bandė suimti dėl 2009-ųjų, ar dėl 2011-ųjų metų žmogžudystės. Greičiausiai čia įsivėlė žurnalistų palikta chronologinė klaida. Tačiau “Izvestijos” daro prielaidą, jog Turkijos specnazo vyrai viešbutyje kratą atliko jau po to, kai rugsėjo 16-ąją buvo nukauti trys čečėnai.
Turkijos analitikai mano, kad A.Žirkovas gali priklausyti vadinamąjai “Berlyno grupei”, kurią kuruoja Rusijos FSB ir kurią finansiškai remia kažkoks turtingas Rusijos verslininkas. “Berlyno grupė” – ne kas kitas, o Rusijos FSB suburti samdomi žudikai, kuriems Kremlius iškėlęs vienintelę pagrindinę užduotį – žudyti Europoje ir Turkijoje gyvenančius antikremliškai nusiteikusius čečėnus. Grupės štabas veikia Berlyne, todėl ji ir pavadinta “Berlyno grupe”. Bent jau tokia “Kavkazcentr” versija. Beje, šiuo šaltiniu remiasi ir “Gruzija Online”.
Čečėnų diasporos atstovai net neabejoja, kad šias žmogžudystes įgyvendina būtent Rusijos slaptosioms tarnyboms priklausantys žmonės. Šią versiją pagarsino ir radijas “Svoboda”. Šis radijas taip pat skelbė, kad Stambule šiuo metu gyvena apie pusantro tūkstančio išeivių iš Čečėnijos. Jie iš Šiaurės Kaukazo pasitraukė pirmojo ir antrojo Čečėnijos karo metais. Šie čečėnų atstovai kritikuoja Rusijos politiką Šiaurės Kaukaze, todėl jie Kremliui kelia didelių nepatogumų.
Rusijos karinių ir specialiųjų tarnybų atstovai neigia bet kokį savo ryšį su minėta žmogžudyste Turkijos sostinėje. Nacionalinio antiteroristinio komiteto atstovas Nikolajus Sincovas sako: “Mes apie tai nieko nežinome, neturime nė menkiausios informacijos”. Dabartinė Čečėnijos vadovybė irgi dievagojasi nieko dėta. Ramzano Kadyrovo patarėjas Alvi Kerimovas pasakė: “Apie žmogžudystę mes girdėjome, bet daugiau nieko nežinome, išsamesnės informacijos neturime”.
Įdomi čia Rusijos žurnalisto, politologo Maksimo Ševčenos pozicija. Šiuo metu M.Ševčenka vadovauja Rusijos visuomeninei tarybai, kuri Rusijos parlamentui teikia pasiūlymus dėl Šiaurės Kaukazo reikalų sureguliavimo. Taigi minėtasis M.Ševčenka pareiškė nematąs nieko keisto, jei paaiškėtų, jog “įsivėlusios Rusijos slaptosios tarnybos”. Jo žodžiais tariant, jei Stambule nušauti čečėnai tikrai priklausė antirusiškai nusiteikusiems kovotojams, paskelbusiems karą Rusijos valstybei, visiškai logiška, kad Rusijos specialiosios tarnybos juos karštligiškai persekioja. “Juk karas yra karas”, – komentavo M.Ševčenka.
“Associated Press” turi dar vieną versiją. Esą trigubos žmogžudystės pagrindas – asmeniniai čečėnų nesutarimai. Šios agentūros pastebėjimu, galbūt Stambule gyvenantys čečėnai nepasidalino iš Vakarų gaunama materialine pagalba. Agentūros manymymu, vienas iš nušautųjų priklausė tiems čečėniškos diasporos atstovams, kurie sprendė, kaip padalinti Turkijos teikiamą finansinę paramą.
Čečėnai nušauti europietiškoje Stambulo dalyje. Kaip rašo “Todays Zaman”, jie nužudyti prie pat namo, kuriame gyveno. Į juos paleista vienuolika kulkų. Šaudyta iš pistoleto su garso slopintuvu. Šaudyta iš važiuojančio automobilio. Po šūvių automobilis su žudikais nedelsiant nuvažiavo nežinoma kryptimi. Beje, automobilis buvo išsinuomotas toje pačioje kompanijoje, kuri bendradarbiauja su viešbučiu, suteikusiu A.Žirkovui nakvynę.
Po 2006-ųjų Rusijos valdžia yra išleidusi specialųjį įsakymą, leidžiantį šalies specialiosioms tarnyboms užsienyje žudyti terorizmu įtariamus asmenis. Žvelgiant Kremliaus akimis, čečėnai Stambule rugsėjo 16-ąją nužudyti teisėtai. Kremlius oficialiai leido savo saugumo darbuotojams panaudoti kovines priemones svetur, jei tai padeda kovai su terorizmu. Beje, šio drastiškojo įstatymo iniciatorius – tuometinis Rusijos premjeras Vladimiras Putinas. Toks įstatymas priimtas tuoj po to, kai “Al Qajeda” smogikai Irake nužudė keturis rusų diplomatus. Būtent tada V.Putinas ir įsakė Rusijos slaptosioms tarnyboms surasti žudikus bei juos likviduoti.
Taigi Rusijos slaptosios tarnybos, žudydamos kitaminčius Vakaruose, turi oficialų Kremliaus palaiminimą. Tiesa, tokių žmogžudysčių būta dar iki 2006-aisiais priimto drastiškojo potvarkio. Tereikia prisiminti 2004-uosius, kai Katare buvo susprogdintas buvęs Čečėnijos viceprezidentas Zelimchanas Jandarbijevas. Čečėniją šis čečėnų politikas paliko 1999-aisiais. Jam Katare buvo suteiktos pabėgėlio teisės. Jam tik neleista užsiimti politika. Rusija jį kaltino “organizavus karinį maištą” ir teroro akto “Nord Ost” teatre organizavimu 2002-aisiais metais.
Tąsyk Kataro policija sulaikė du Rusijos piliečius. Jie buvo oficialiai apkaltinti surengę pasikėsinimą į Z.Jandarbijevo gyvybę. Jie viešai įvardinti kaip Rusijos slaptųjų tarnybų agentai. Kataras juos nuteisė kalėti iki gyvos galvos. Bet įsikišus Kremliui buvo atiduoti Rusijos teisėsaugai. Koks jų likimas dabar, nežinoma. Greičiausiai jie dirba tose pačiose Rusijos slaptosiose tarnybose.
Nuotraukoje: čečėnai, kuriuos, kaip manoma, šių metų rugsėjo 16-ąją Turkijos sostinėje Stambule nušovė Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotojas.
2011.09.24
