Bet ko aš ten nemačiau?


Jubiliejų švenčiantis literatūros kritikas Alfredas Guščius kalba („Nenoriu būti tylenis“, aktualijų portalas slaptai.lt) apie labai skaudžius nūdienos literatūros, kultūros reiškinius. Skaudžius pirmiausia vyresniosios kartos rašytojams, skaitytojams, pagaliau visiems kultūros vartotojams.

Sulaukėme labai sunkių laikų, kai nėra ką skaityti, nėra ko eiti į teatrą, koncertą, dailės parodą, kiną… 

Kalbu apie šiuolaikinius Lietuvos rašytojus ir menininkus, kurie mums nesuprantami, neįdomūs, nenuoširdūs, netikri, kurie mūsų nejaudina, nes stengiasi įtikti ne normaliam kultūros, meno vartotojui, o pūvančių Vakarų elitui. Yra ir išimčių, bet tendencijos būtent tokios. Menas turi taurinti, kelti žmogų.

Pasiilgome grožio, saiko, prasmės, o mums brukamas maivymasis, darkymasis scenoje, televizijoje, literatūros žurnaluose. Kad ir nežmoniškai, užtat kitoniškai.

Mums nemalonūs lietuvių, rusų, pasaulio klasikų dramų, operų pastatymai vien dėl to, kad „talentingi“ režisieriai juos beveik neatpažįstamai sudarko, „priartindami prie žiūrovo“ šių laikų drabužiais, dekoracijomis, „praturtindami“ keiksmažodžiais ir kitomis bjaurastimis, neskoningumais bei nesaikingumais.

Taigi, teatras mums neegzistuoja. Gal galime nueiti į šiuolaikinio meno parodą? Bet ko aš ten nemačiau? Ritinėlio tualetinio popieriaus, „meniškai“ išvyniuoto ir pakabinto ant sienos, įrėminto visuomeninio transporto bilieto?

Šiuolaikinių menininkų bejėgiškumas, neprofesionalumas – ant tiltų ir patiltėse, aikštėse, skveruose.

Sėdim namie, įsijungę televizorių. Įdėmiai sekame, kurioje vaistinėje kiek atpigo maisto papildai, ką nupigino maksimos ir akropoliai… Daugiau mūsų televizijose nieko vertingesnio nei pamatysi, nei sužinosi. Juk Šerlokas Holmsas tūkstantį kartų matytas, kaip ir „Namelis prerijose“, kaip ir „Niekas nenorėjo mirti“, kaip ir Rita Miliūtė, Rūta Janutienė arba Rimvydas Valatka…

Vienintelė viltis: gyvenimas netrukus bus įdomesnis, kai prievarta atsivešime tamsaus gymio energingų vyrukų iš Angelos Merkel įsteigtų pabėgėlių stovyklų. Ne tik matysime įvairaus turinio šiuolaikiškų tragedijų ir dramų, bet ir patys jose aktyviai dalyvausime. Nuobodžiauti neteks.   

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2015.10.19; 04:15

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *