Apie pirmykštį instinktą žymėti savąją teritoriją ir visažinystę


Print

Kas šiandien bado akis? Gražinos Drėmaitės vadovaujamos Kultūros paveldo komisijos siūlymas burti mokslininkų grupę sovietinio paveldo išsaugojimui (apie tai skelbia BNS) bei politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus įžvalgos, esą „Rusijai žengus į Siriją išnyko pavojus Lietuvai“ (portalas delfi.lt).

Pirmiausiai – apie ponios Gražinos Drėmaitės iniciatyvas. Žalinga iniciatyva. Mes nepajėgiame išsaugoti visų lietuviškųjų vertybių, nes esame neturtingi, silpni, ne visuomet elgiamės protingai, patriotiškai, valstybiškai, kartais koją pakiša ir bjauriai susiklosčiusios aplinkybės, o čia garbūs specialistai iš Kultūros paveldo komisijos bando įpiršti nuomonę, girdi, privalu saugoti dar ir okupantų atneštą – primestą pavaldą.

Norėtųsi sužinoti, kokiems velniams? Taip, istorinį, kultūrinį palikimą galima skirstyti į patogųjį ir nepatogųjį (terminai iš mokslinės konferencijos). Bet juk egzistuoja ir nereikalingasis paveldas. Žaliąjį tiltą bjaurojusios sovietinės skultptūros – iš nereikalingųjų sferos. Jos priskirtinos tiesiog nereikalingiems daiktams, kuriuos privalu išmesti į šiukšlių kibirą. Tiesiog išmesti. Be paaiškinimų. Juk niekam nepuolame aiškintis, kodėl išmetame purviną skudurą…

Vienintelis saugotinas, globotinas ir gerbtinas objektas – sovietinių karių kapai. Tegul ramiai ilsisi lietuviškoje žemėje, jei taip susiklostė jų likimas. Bet net ir kapinėse, kur palaidoti Antrojo pasaulinio karo sovietų kariai, galima išsiversti be pompastiškų paminklų, „papuoštų“ patrankomis bei milžiniškomis žvaigždėmis.

O visa kita – net ne į Grūto parką. Į šiukšlių konteinerius. Kuo greičiau – tuo geriau. Jei bus vadovaujamasi bent kiek kitokiais principais, įmanomi netikėčiausi absurdai. Jei jau Žaliojo tilto skulptūros saugotinos, tai gal ir sovietinį karinį dalinį, Šiaurės miesteliu pramintą, derėjo Vilniuje išsaugoti su apšnerkštomis kareivinėmis, garažais ir sargybinių bokšteliais? Gal atsiras ponių, kurios puls reikalauti, jog Vilniaus miesto valdžia įamžintų Šiaurės karinio miestelio atminimą paminkline lenta, prikalta prie buvusio karinio dalinio įsikūrusių parduotuvių, kavinių?

Tarp Šiaurės miestelio kareivinių ir Žaliojo tilto skulptūrų – jokio skirtumo. Abu labu tokie. O gal kas nors dar pasiūlys prie Vinco Kudirkos paminklo Vilniaus centre prikabinti paminklinę lentą, esą šioje vietoje prieš tai stūksojo paminklas sovietų generolui Černiachovskiui?

Sovietinio paveldo gerbėjams portale delfi.lt taikliai atkirto Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento informacinių operacijų karininkas Aurimas Navys. Jis priminė pirmykštį instinktą žymėti savąją teritoriją. Šis instinktas išties egzistuoja, išties gajus. Ne veltui Amerikos kosmonautai išlipę Mėnulyje iškėlė JAV vėliavą. Ne šiaip sau kitais metais Lietuvoje koncertuoti būtent vasario 23-iąją sumanė rusų estrados žvaigždė Dima Bilanas (tądien rusai švenčia savo kariuomenės įkūrimo dieną).

Tad naivu apsimesti, jog nesupranti, kodėl Kremliui tokios svarbios sovietinės skulptūros ant Žaliojo tilto. Dėl to paties pirmykščio instinkto žymėti savąją teritoriją. Tik, ironiškai kalbant, nėra aišku, kodėl mes, lietuviai, praradome norą dantimis ir nagais ginti savas teritorijas?

Lietuvos karininkas A.Navys prasmingai pastebėjo: nebūtina pakeisti visų Lietuvoje dar esančių kanalizacijos dangčių su užrašu CCCP, tačiau būtina kantriai stebėti, kaip šiandieninė Rusija kariauja simbolių karus.

Simbolių karo Lietuva negali pralaimėti. Mat pralaimėtas simbolių karas Rusijai gali sudaryti neteisingą nuomonę, esą jau subredo palankios aplinkybės sugrįžti į Baltijos valstybes.

XXX

O kuo šių eilučių autoriui neįtiko politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius, portale delfi.lt parašęs žodžius „Rusijai žengus į Siriją išnyko pavojus Lietuvai“? Nuostabą kelia šio Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo, istoriko, žurnalisto visažinystė. Visas pasaulis skundžiasi negalįs nuspėti Vladimiro Putino žingsnių. Galingiausių pasaulio valstybių žvalgybos skundžiasi nežinančios, ką sumanė Kremliaus diktatorius veikti rytoj ir poryt. JAV, Didžiosios Britanijos slaptosios tarnybos gėdingai pramiegojo rusų intervenciją į Krymą, rusų pasiruošimus atakoms Sirijoje. O štai ponas K.Girnius trenkia tarsi kumščiu per stalą – „pavojus Lietuvai išnyko“. Ne tik sako, jog „pavojus išnyko“, jis net pastebi, kad „pavojaus nė nebuvo“.

Taip, žengusi karinius žingsnius Sirijoje ši Rytų kaimynė turi mažiau realių galimybių atidaryti naują frontą. Tačiau įtakingi Vakarų politikos apžvalgininkai pastebi, jog Rusijai net nereikia akivaizdžių pergalių. V.Putinui užtenka sukelti įtampą, chaosą. Jam būtini nauji ir tuo pačiu lengvai neišnarpliojami konfliktai. Tad iš kur tas optimizmas? Kodėl atmetama versija, jog Rusija norėtų bent simboliškai pašaudyti Baltijos valstybių pusėn?

Juolab kad ir pats K.Girnius apsidraudžia – Rusija elgtųsi neracionaliai, jei siektų konfrontacijos, kurios negalėtų laimėti, išskyrus lošiant branduoline korta. Vadinasi, tikimybė, jog Vakarai bus terorizuojami branduoliniu karu, – egzistuoja?

Tad ko siekia ponas K.Girnius? Kad nusiramintume, atsipalaiduotume, ramiai miegotume? Kad nebeskirtume 2 proc. nuo BVP karinėms reikmėms? Kad neberengtume Lietuvoje tarptautinių pratybų drauge su britais ir amerikiečiais? Kad nebereikalautume dislokuoti nuolatinių JAV karinių bazių Lietuvoje? Kad sustiprėtų antilietuviški šūksniai, girdi, mums nereikia amerikietiškų kartinių bazių?

Beje, buvęs pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas tvirtina (estiškas portalas err.ee) visai ne taip, kaip K.Girnius. Aktyviai politika pastaruoju metu užsiimantis šachmatininkas mano, jog V.Putinui, bet kokia kaina siekiančiam išsilaikyti Kremliuje, verkiant reikia destabilizuoti pasaulį ten, kur dar – sąlyginai ramu. V.Putinui taip pat svarbu kuo daugiau pakenkti Amerikai. O šiems tikslams pasiekti itin tinka chaosas Sirijoje.

Bet chaoso Sirijoje taip pat jau nebeužtenka. G.Kasparovas mano, jog Rusijos ginkluotosios pajėgos netrukus atnaujins puolimą rytų Ukrainoje ir žengs bent keletą priešiškų žingsnių prieš Latviją. Tikrai ne tam, kad okupuotų Latviją. Tik tam, kad JAV ir NATO turėtų dar vieną papildomą galvos skausmą.

Tiesa, šachmatų čempionas nemano, jog Rusija didžiausią savo pyktį koncentruotų būtent į Lietuvą. Rusija renkasi kariniu požiūriu suilpniausią Baltijos valstybę. Bet juk užpulti Latviją – tai tikrai tas pats, kas užpulti Lietuvą. Ar Latvijai patekus į bėdą Lietuva galės jaustis nepatekusi į bėdą?

O gal ponas K.Girnius mano, jog G.Kasparovo perspėjimai nieko neverti? Man regis, viskas – atvirkščiai. Tai į K.Girniaus raminimus nederėtų rimtai žiūrėti.

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Gintaras Visockas.

2015.10.19; 04:42


Prisijunkite prie diskusijos