Bloga žinia: vokiškos kliūtys amerikiečių žvalgybai


Vokietijos slaptoji tarnyba BND ženkliai sumažino bendradarbiavimo su analogiškomis JAV struktūromis apimtis.

Tai – bloga žinia. JAV ir Vokietijos slaptųjų tarnybų veikla „ranka rankon“ – visuomet geriau nei „darbas atskirai“. Juk Vokietija – įtakinga ir galinga JAV sąjungininkė Europoje. Tad kodėl ir vardan ko pykstamasi?

JAV – Vokietijos bendradarbiavimui žvalgybos srityje pakenkė slaptos informacijos nutekėjimas. Visuomenei tapo žinoma, kad JAV žvalgyba sekė aukšto rango Vokietijos valdžios atstovus, kad Vokietijos slaptoji tarnyba BND teikė Amerikos kolegoms surinktus konfidencialius duomenis apie interneto ir mobiliųjų telefonų vartotojus europiečius. Tie, kurių dėka ši slapta informacija tapo vieša, sukūrė atmosferą, kada Vokietija kitaip pasielgti greičiausiai ir negalėjo. Ji buvo priversta pademonstruoti bent minimalų įsižeidimą.

Kaip teigia vokiečių spauda, įskaitant laikraštį Sueddeutsche Zeitung ir televizijas bei radijo stotis NDR, WDR, šiomis dienomis Bavarijos mieste Bad – Aiblinge įkurta pasiklausymo stotis daugiau neberenka internetinių pranešimų JAV slaptąjai tarnybai NSA (Nacionalinio saugumo agentūra). Vokietijos valdžia nūnai reikalauja iš amerikiečių, kad šie kiekvienu atveju pagrįstų savo norą gauti duomenis apie Europoje gyvenančius asmenis ir Europoje veikiančias organizacijas.

Šis griežtas reikalavimas atsirado netrukus po to, kai plačioji Vokietijos visuomenė sužinojo, jog amerikiečiai vokiškoje stotyje Bad –  Aiblinge elgiasi ne kaip svečiai, o kaip – šeimininkai, kuriems viskas leidžiama.

Ypač Vokietijos visuomenė nustebo, kam amerikiečiams prireikė sekti Europos politikus bei Europos organizacijas.

Europietiška nuostaba tik iš pirmo žvilgsnio atrodo natūrali, logiška, pagrįsta. Žinoma, Europa – JAV sąjungininkė. Ir sąjungininke išliks. Tačiau pamiršti, jog kai kuriose Europos šalyse ypač gajos antiamerikietiškos nuotaikos – kvaila. Apsimesti, jog nematai, kas, kaip ir kodėl kursto antiamerikietiškas nuotaikas, – irgi primityvu.

Taip pat nedera pamiršti, jog Europos žemyne dar nuo Šaltojo karo laikų Rusijos slaptosios tarnybos veikia beveik nesutikdamos rimtesnio pasipriešinimo. Todėl europietiška nuostaba, kaip Amerikos „džeimsai bondai“ drįsta šnipinėti savo sąjungininkus, – nenuoširdi. Pirmiausiai tegul europiečiai pažaboja Rusijos SVR (Služba vnešnej razvedki), GRU (Glavnoje razvedevatelnoje upravlenije) ir kitų panašių institucijų šnipus, tada Amerikai išties nebereikės įtarinėti savo sąjungininkų.

O kol Vokietija, Prancūzija, Italija, Austrija, Bulgarija ir Vengrija sudarė „šiltnamio sąlygas“ šiandieninės Rusijos šnipams, Europa turėtų džiaugtis, kad JAV slaptosios tarnybos imasi prevencijos ir ypatingo atsargumo priemonių.

Tačiau atsitiko priešingai. Užuot dėkoję Vašingtonui už rūpinimąsi europietišku saugumu mes puolame piktintis neva agresyvia Amerika ir tuo pačiu talkiname Rusijai, visur įžvelgiančiai Amerikos agresyvumą.

Taigi Vokietija dabar susiaurino Amerikos žvalgybos galimybes autonomiškai dirbti Europoje, reikalaudamos konkrečių nepasitikėjimą pagrindžiančių duomenų. NSA atstovai pareiškė, kad tokių faktų kolegoms vokiečiams bent jau artimiausiu metu negalės pateikti.

Amerikiečių atsargumas – sveikintinas? Be abejo, kad sveikintinas. O kokias garantijas duoda vokiečiai, kad amerikiečių suteikti pagrindimai neatsidurs Rusijos slaptųjų tarnybų analitiniuose centruose? Vokietijos žvalgyboms pirmiausiai derėtų apsišluoti savo kieme, demaskuojant ir išvejant „dvigubus agentus“ bei „kurmius“, atliekančius specialias Kremliaus užduotis. Bet ar Vokietijos kontržvalgyba pajėgi imtis šios užduoties, ar Vokietijos valdžia leis jai imtis tokių darbų?

Kol kas nėra žinoma, kiek laiko galios vokiški trukdžiai, skirti amerikiečiams. Nėra žinoma, kokių kontrveiksmų gali imtis Amerikos žvalgyba. Juk Bavarijos miesto apylinkėse įrengta pasiklausomo stotis sukurta už … amerikietiškus pinigus. Vaizdžiai tariant, toje stotyje veikiantys įrenginiai – amerikietiški. Vokiečiams nereikėjo mokėti pinigų nei už moderniausias technologijas, nei už įrenginių sumontavimą.

Žodžiu, amerikietiška – vokiška konfrontacija nenaudinga nei JAV, nei Vokietijai, nei Baltijos valstybėms. Jei trintis ir naudinga kam nors, tai tik – Rusijai ir jos sąjungininkams.

2015.05.08; 10:19

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *