Jeigu Tas, Kurio Nėra, nueitų pas tuos, kurių nebėra ir pasirodytų. Ir pasakytų: Broliai ir Sese, aš parodysiu jums, kas bus. Ir jeigu parodytų.
Ir jie pamatytų. Kad nebėra ko nenorėjot. Bet yra ir ko nenorėjot, net nežinojote esant. Buvote meilėje ir netiesoj. Ir pamatėte tiesą, bet meilės neliko. Ir daugelis aptemo, yra piktos širdies ir pabėgo.
Pamatytumėt – jų nebėra, bet daugelis liko. Jie tapo mumis ir daug mūsų tapome jais. Jie vaikšto mūsų keliais ir naudoja mūsų ženklus. Bet mūsų nebėra, nors ir esam.
Mūsų niekas nemato, nes patys savęs nematom. Nebenorim savęs ir melas išeina iš mūsų burnos. Didieji yra nebestiprūs, o daugelį silpnųjų reikia pamaitinti. Baimė vakarais apima mūsų širdis. Ir akys vis bijo šviesos.
Štai muzika ir džiaugsmingas šokinėjimas. Štai jaunas vyras ima moterį ir jie eina. Vaiko sapnai, juokas ir greitos kojytės. Ir vanduo ežere šiltas. Visa tai būna. Bet ar matot, kad jų vis mažiau?
Ir vėl svetimi ir vieni. Išvarytųjų buvo mažiau, ir jie jūsų bijojo. Dabar bijotės patys. Ir šešėliai ilgėja. Ir viskas sugrįžta.
Jei Tas, Kurio Nėra, pasakytų – eikit namo ir šito nebus. Ir nieko jums neatsitiks. Išliks jūsų pasauliai ir tamsos neregėsit. Vaikai, namai ir ilgos vasaros jūsų laukia. Ar Broliai ir Sesė, kurių nebėra, paklausytų?
Jie pasiliktų. Nes Šviesą ir Tiesą turi ne tie, kurie skambina ir turi ženklus. O tie, kurie tiesiog pasilieka. Neklausdami kodėl to reikia. Nes to, kas svarbiausia, niekas niekada neklausia.
O jei paklaustų daugybės tų, kurie dar yra? Išblaškytų ir piktų, laimingų ir užsimiršusių? Jeigu mūsų paklaustų – ar pasiliksit?
Jeigu reikėtų. Jeigu tikrai tikrai reikėtų – pasiliktume. Nes tokiomis akimirkomis žmogus išvysta šviesą. Kurios net nežinojo esant. Prieš kurią niekas neatsilaikys.
Nuotraukoje: komentaro autorius Algimantas Rusteika.
2016.01.13; 06:28
