“Buvę politikai teisiškai persekiojami ir Austrijoje”


Print

Dabartinis Ukrainos premjeras Nikolajus Azarovas, duodamas interviu Austrijos leidiniui “Die Presse”, pareiškė, esą oficialusis Kijevas nenusižengė demokratiniams reikalavimams, iškėlęs baudžiamąją bylą buvusiai šalies premjerei Julijai Timošenko. Taigi oficialusis Kijevas nė kiek nepergyvena dėl šiandieninių europietiškų priekaištų.

Taip, Europos Sąjunga atidžiai stebi buvusios Ukrainos premjerės J.Timošenko bylos procesą, taip, ES vadovybei atrodo, kad ši byla yra politinio, o ne ekonominio pobūdžio. Tačiau premjeras N.Azarovas įsitikinęs, jog peripetijos dėl J.Timošenkos bylos nė kiek nesutrukdys Ukrainai ir toliau sėkmingai integruotis į Vakarų struktūras. 

Premjeras N.Azarovas taip pat papasakojo austrų žurnalistams, kaip ukrainiečiai garantuos nepaliaujamą rusiškų dujų tiekimą Europos šalims. Žodžiu, Ukrainos premjeras patenkintas ES vadovų susitikimo Varšuvoje rezultatais. “Derybų dėl asocijuotos narystės proceso negalima lyginti su “kurjerių traukiniu”, ir galimybė pasirašyti susitarimų sutartį dar iki metų pabaigos – labai didelė”, – teigė N.Azarovas.

Komentuodamas ginčus, susijusius su ekspremjerei J.Timošenko iškelta baudžiamąja byla, dabartinis Ukrainos ministras pirmininkas pabrėžė: “šie įvykiai netaps kliūtimi, trukdančia pasirašyti sutartį”. Jis taip pat akcentavo, kad nenori skelbti plačių savo komentarų, kadangi kiekvienas jo žodis bus traktuojamas kaip kišimąsis į teismų darbą.

Dabartinis Ukrainos ministrų kabineto vadovas pastebėjo, kad panašių teisminių procesų turi ir pati Austrija. Skirtumas tik tas, kad dėl to Austrjos kažkodėl niekas nekaltina demokratiškumo stoka. Suprask, ekspremjerei J.Timošenko iškelta byla – visai ne išskirtinė. Ponas N.Azarovas nesistebi, kad Vakarų Europa atidžiai seka kiekvieną J.Timošenko bylą nagrinėjančių teisėjų žingsnį. Ukraina pasiruošusi įsiklausyti į Briuselio ar Strasbūro pastabas. Tačiau J.Timošenko teismas neturi jokių politinių motyvų.

Ponas N.Azarovas nesutinka su nuomone, esą “kuo labiau Ukraina artėja prie Europos, tuo labiau savo spaudimą Kijevui didina Maskva, siekdama atvirkštinių rezultatų”. Be abejo, Rusija turi savo požiūrį į integracinius procesus, kurie skiriasi nuo europietiškųjų. Tačiau Ukraina atidžiai įsiklauso tiek į Briuselio, tiek į Maskvos nuomonę. Rusija – didžiausia Ukrainos kaimynė. Ir oficialusis Kijevas negali visiškai ignoruoti Kremliaus pageidavimų. Tokiais atvejais būtinas abipusis kompromisas. Tiksliau tariant, kompromisus turi daryti visi: ES, Ukraina ir Rusija. Tokia buvo premjero N.Azarovo išvada. 

Ukraina intensyviai ieško alternatyvių naftos ir dujos tiekėjų, tačiau šios paieškos – ne vienos dienos darbas. Beje, laiko ir didelių investicijų reikalaujantis darbas. “Ukraina visąlaik klausia Rusijos, kas jai naudingiau – pardavinėti naftą ir dujas ukrainiečiams taip brangiai, kad ilgainiui prarastų Kijevą kaip pirkėją, ar vis tik paisyti Ukrainos interesų ir turėti Ukrainą kaip patikimą pirkėją ilgus dešimtmečius?”, – retoriškai klausė ponas N.Azarovas.

Komentuodamas dujotiekio “Šiaurės tėkmė”, kuriuo dujos keliaus į Europą aplenkdamos Ukrainą, privalumus ir “Pietinės tėkmės” statybos perspektyvas ponas N.Azarovas pastebėjo, jog ankstesnės Ukrainos vyriausybės puoselėjo ryškiai antirusišką politiką, todėl išprovokavo Rusiją kurti šiuos du alternatyvius projektus. Ukraina siūlo Rusijai nekurti “Pietinės tėkmės”, kadangi tai – akivaizdžiai per brangus, neatsiperkantis projektas. Ukraina kviečia Rusiją verčiau modernizuoti dabartinius dujotiekius. Ukraina taip pat garantuoja, kad Europa dujas gaus laiku, be jokių sutrikimų.

Nuotraukoje: buvusi Ukrainos premjerė Julija Timošenko, kuri teisiama, Europos Sąjungos manymu, išskirtinai politiniais sumetimais.

Parengta pagal “Die Presse” publikacijas.

2010.10.10


Prisijunkite prie diskusijos