Tai – dar vienas buvusio Krašto apsaugos departamento vadovo Audriaus Butkevičiaus interviu, duotas visuomenės aktualijų portalui Slaptai.lt. Čia svarstoma, dėl kokių priežasčių terorizmu Lietuvoje apkaltinta Eglė Kusaitė, analizuojama, ar iš tikrųjų pasikeitė Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu, prisimenamas skandalas, kilęs dėl CŽV kalėjimų buvimo – nebuvimo netoli Vilniaus.
Buvęs KAD vadovas pateikia savo požiūrį į Čečėnijos nepriklausomybės pripažinimo – nepripažinimo užkulisius, pastebi, jog Lietuva jau nebeturi savo kariuomenės. Slaptai.lt pašnekovas taip pat apgailestauja, kad Lietuva šiandien iš viso nebeturi savo užsienio politikos: nebežino, kam pataikauti, o kam nugarą atsukti. Lietuvos tarsi nebėra: tėra teritorija, įsiliejusi į Europos Sąjungos teritoriją. Su buvusiu KAD direktoriumi Audriumi BUTKEVIČIUMI kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas.
Kodėl Lietuvoje terorizmu kaltinama Eglė Kusaitė? Ji iš tikrųjų kelia pavojų kaip rimta teroristė ar tiesiog mūsų specialiosios tarnybos, siekdamos kuo daugiau gauti lėšų kovai su terorizmu iš vakarietiškų fondų, surado atpirkimo ožį?
Svarbiausia priežastis – akivaizdžiai pasikeitusi Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu. Tai, beje, pastebiu ne aš vienas. Manau, kad šiandieniniai Lietuvos vadovai gavo iš savo šeimininkų naujas instrukcijas. Naujai politikai nepakanka vien žodžių – būtina politinė simbolika, kuri tiek pas nusikaltėlius, tiek ir politikoje dažnai realizuojama per kartu atliekamą niekšybę. Toks viešas kanibalizmo aktas yra Rusijos priešo „suėdimas“ demonstratyviai pataikaujant Didžiojo kaimyno interesams, atseit vykdant „kovą su terorizmu“. Juokingiausia, kad taip kūliais verčiasi NATO valstybė, dar vakar savo antirusiška retorika drebinusi tarptautinius forumus, priešinusis Rusijos politikai Kaukaze… Žodžiu, tai, ką matome, yra „pabučiavimas žemiau nugaros“ viešai rodant, kas yra šeimininkas, o kas tarnas. Taip anksčiau vasalas bučiuodavo siuzereno koją duodamas ištikimybės priesaiką.
Žinoma, negalima atmesti ir finansinio aspekto: „kova su terorizmu“ labai naudingas biznis, generuojantis milžiniškas lėšas, vėliau papuolančias ant specialiųjų tarnybų stalo… Kaip ir kova su narkotikų platinimu ar AIDS. Kovos su terorizmu organizatoriai suinteresuoti, kad juos maitinantis procesas neišnyktų, t.y. jie suinteresuoti teroristų egzistavimu. Gal girdėjote apie Osamos Ben Ladeno ryšius su CŽV ir JAV prezidentų Bušų šeimyna… Todėl E.Kusaitės istoriją vertinčiau kaip lietuviškų tarnybų bandymą dalyvauti „antiteroristinio pyrago“ dalybose!
Deja, Lietuvos spec. tarnybos, prokuratūra, teismai, vergiškai paklusę politikų reikalavimams paversti E.Kusaitę duokle – įkaite naujai prorusiškai valstybės politikai, ignoruoja kai kurias labai svarbias mums aplinkybes – „kontekstus“. Jeigu E.Kusaitė, viešai palaikanti čečėnų kovą už savo nepriklausomybę, turi būti kaltinama terorizmu, tai kuo liepsite laikyti Lietuvos pokario metų partizanus? Kuo liepsite laikyti generolą Žemaitį, kuriam paminklas puikuojasi prieš Krašto apsaugos ministeriją? Neseniai buvo siūloma šiam asmeniui suteikti Prezidento statusą! Tai gal mes dabar, kaip Izraelis, turime savo valstybės vadovais teroristus? Visa totalinė savo valstybės gynimo ideologija, kurią mes skiepijome savo kariams, dabar turi būti laikoma terorizmu! Praktiškai visą savo sąmoningą gyvenimą E.Kusaitė girdėjo Lietuvos politikų paramos čečėnų kovai pareiškimus. V.Landsbergis, V.Adamkus… patriotizmu laikė pagalbos čečėnams apraiškas. Parlamente netgi buvo siūloma pripažinti Čečėnijos nepriklausomybę! Žodžiu, kol pagalba Čečėnijai buvo ir JAV politika, E.Kusaitė buvo „teisingame kelyje“, vos tik amerikonai su rusais susitarė, visi lietuviški čečėnų draugai „dėjo į krūmus“ ir dabar atsakinga viena jais visais patikėjusi mergaitė! Kaip matote, E.Kusaitės istorija viską verčia aukšyn kojom ir Lietuvoje.
Atskirai reikia paminėti EU politiką, paverčiančią šios sąjungos teritoriją naujų musulmoniškų protovalstybinių darinių atsiradimo vieta. Netikiu, kad būtų pamiršta istorija, kaip Pranašo Muhamado pasekėjai religiniu pagrindu kūrė savo emiratus ir kalifatus svetimų valstybių teritorijose… Dabar šis procesas praktiškai netrukdomai vyksta EU ir Rusijoje… Šukis “mes esame Musulmonai Europoje, o ne Europos musulmonai“ labai tiksliai viską sustato į savo vietas. Eglės Kusaitės atvejis yra šios „politkorektiškos“ EU politikos auka ir pasekmė.
Ar mergaitė kalta, kad jos valstybėje toleruojama svetimų šios valstybės ideologijai orgnizuotų darinių, turinčių savo įstatyminę bazę, nesimaišančių su kita visuomenės dalimi, bet parazituojančių jos sąskaita gyvavimas? Britai, prancūzai, portugalai, belgai, olandai ir vokiečiai, šimtmečius plėšę kolonijas, vogę jų vertybes, gal ir privalo kažkuo kompensuoti praeitį šiandieniniams apiplėštų kraštų gyventojams. Bet kuo čia dėta E.Kusaitė ir mes, lietuviai? Deja, labai panašu, kad staiga ištuštėjusi Lietuva taps specialia EU teritorija, į kurią bus nukreipiamas emigrantų perteklius.
Dabar jau niekas neabejoja, kad vienoje E.Kusaitės apklausoje dalyvavo Rusijos FSB atstovai. Tai – skandalas ar normalus kaimyninių valstybių spec. tarnybų bendradarbiavimas?
Ar Rusija leidžia apklausti Medininkų žudynėmis įtariamus asmenis? Ar Rusija sudarė sąlygas apklausti 1991 m. sausio mėnesio įvykių organizatorius ir vykdytojus? Ar rusai leido anglams apklausti Lugovojų, įtariamą Litvinenkos nužudymu? Visais šiais ir daugybe kitų atvejų atsakymas: ne! Tai kodėl tautiečiai taip skubėjo, kad „nespėjo net kelnių nusimauti“. Atsakymas, mano požiūriu, tik vienas: gavo politinę komandą.
Lietuvos slaptosios tarnybos, omenyje pirmiausiai turiu VSD, niekaip neišbrenda iš įvairiausio pobūdžio skandalų. Čia ir Gatajevų byla, ir Vytauto Pociūno žūtis, dabar jau – ir E.Kusaitės “terorizmas”. Kas kaltas dėl skandalų? Sensacijų ištroškusi spauda? Nemokšiškai besielgianti VSD vadovybė? Slaptųjų tarnybų specifikos neišmanantys politikai, įstumiantys VSD vadovybę į jai neįprastas aplinkybes?
Lietuvos specialiosios tarnybos yra tapusios mūsų valstbę kontroliuojančių grupuočių, partinių įtakų ir svetimos politikos interesų realizavimo instrumentu. Natūralu, kad tai atsiliepia ne tik jų darbo rezultatams, bet ir viešai matomiems skandalams. Problemą įvardinčiau šitaip: savos valstybinės politikos nebuvimas. Už tai visų pirma atsakingi valstybės vadovai, kuriems Konstitucija suteikė teises valdyti spec. tarnybas.
Nuo tų laikų, kai rusai, okupuodami Lietuvą 1940 metais, pareikalvo mūsų valstybės specialiųjų tarnybų vadovų Skučo ir Povilaičio „galvų“, nutekėjo daug vandens. Manau, kad dabar niekas galvų nebereikalautų… pasiliktų tas pačias, gal tik atlyginimus sukoreguotų, kad mokesčiai būtų mokami tvarkingai…
Kaip vertintumėte šurmulį, kilusį dėl neva Lietuvoje egzistavusio slapto CŽV kalėjimo, kur neva buvo kalinami “Al Qaeda” teroristai? Muilo burbulas, klaidinantis manevras ar rimtas žmogaus teisių pažeidimas?
Svarbu ne tai, buvo ar nebuvo CŽV kalėjimas Lietuvoje. Tai, kad buvo sudarytos visos sąlygos mus įtarti, nes mūsų politika buvo tokia šunuodegiška JAV interesų atžvigiu, kad tai atrodo natūralia seka. Nesvarbu, ką tu dabar sakysi, rezultatas tarptautinėje opinijoje: buvo! Esame apdergti ne paties kalėjimo buvimo fakto, o tuo, kad mūsų niekas nelaiko ir nelaikys nepriklausomais. Parsiduodančios moters žodžiais, nesvarbu, kokią tiesą ji sakytų, ja vis tiek netikima…
Buvo metas istorijoje, kai artistams nebuvo leidžiama liudyti teisme, balsuoti, nes žmogus, galintis be sąžinės graužimo vapėti bet ką, nepatikimas… Deja, tai – apie mūsų politikus. Tačiau visų bjauriausia, kad mūsų politikai iš karto pardavė tuos pačius amerikiečius, kurie dar vakar juos pačius pirko… Prisipažino ir net nesiraukė. Kas dabar norės turėti su mumis reikalų? Nebent rusai. Bet ir jie iš anksto žinos, su kuo turi reikalų.
Šiuo metu susidaro įspūdis, jog Lietuvos slaptosios tarnybos priešų, teroristų, nedraugiškų agentų ieško visai ne ten, kur turėtų ieškoti. Vaizdžiai tariant, Rusijos ir Baltarusijos ambasados paliktos visai be priežiūros. Šitaip svarstau todėl, kad per 20 nepriklausomybės metų Lietuva nedemaskavo nė vieno rimtesnio rusų šnipo. Lietuvoje nėra rusų šnipų, ar mes tiesiog nesugebame taip drąsiai ir profesionaliai pasielgti kaip estai, demaskavę savąjį išdaviką?
Aš jau sakiau, kad Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu pasikeitė.
O gal Lietuvos slaptųjų tarnybų specifiką reikėtų vertinti tarptautiniame kontekste? Juk tarp JAV ir Rusijos kilęs paskutinysis šnipų karas buvo sureguliuotas itin operatyviai ir draugiškai. Bet tas draugiškumas tikriausiai – dirbtinas, prasivežiantis pro sukąstus dantis?
Nėra jokio tarptautinio konteksto. Lietuva neturi nacionalinės politikos saugumo ir gynybos srityje ir bando guostis iliuzija, kad geras dėdulė iš Amerikos išspręs visas jos problemas. Todėl tarptautiniame kontekste nėra ko vertinti. Nebent tarptautiniais laikytumėte mūsų „specų“ pareiškimus apie Vytautą Pociūną, žuvusį dėl pomėgio „švilpti“ per „inturisto“ langą…
Lietuvos krašto apsaugos ministerijai Jums teko vadovauti itin sudėtingu laikotarpiu. Jūs kūrėte struktūrą. Taip pat – ir karinę žvalgybą bei kontržvalgybą. Tikriausiai turėjote itin daug rūpesčių dėl išdavikų, skundikų, dėl per daug primityviai patriotizmą suvokiančių lietuvių?
Ir tada, ir dabar sunkiausia atskirti kvailį nuo provokatoriaus, nes, kaip sakoma, “patriotizmas – paskutinė niekšo priebėga“
Tada specialiųjų tarnybų vadovams ramybės nedavė vienokio pobūdžio problemos. Šiandien padėtis pasikeitusi, ir problemos kamuoja greičiausiai – kiek kitokio pobūdžio. O gal laikai keičiasi, o problemos – ne? Gal dabartinei KAM ministrei vadovauti ginkluotosioms pajėgoms labai lengva, nes tų pajėgų nebelikę. Tik kelios dešimtys generolų, pulkininkų, garbės sargybos kuopa ir karo orkestras. Na dar keli batalionai, dislokuoti labai toli – Irake ir Afganistane.
Todėl ministrė ir vadovauja…
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: buvęs KAD viršininkas Audrius Butkevičius.
2010.08.11
