Eglės Samoškaitės straipsnyje „Sovietų kariams – pagarba už „Gazprom“ pinigus“ (DELFI, 2010 vasario mėn. 23 d.) rašoma, kad, pasak Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių Antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacijos pirmininko Juliaus Deksnio, Vilnius, Kaunas ir Klaipėda sutikimą įrengti ugnies aukurus jau davė, o Šiauliai leido Amžinąją ugnį kūrenti švenčių metu. Pašnekovas neslepia, kad sumanymą finansuoti pažadėjo su Kremliumi siejama Rusijos dujų įmonė „Gazprom“.
Civilizuotose šalyse garbingai kovojusiems ir žuvusiems priešų kariams buvo atiduodami vienodi pagarbos ženklai kaip saviems, vienodi statomi paminklai. Taip elgėsi lietuviai su prieš juos kariavusiais ir žuvusiais lenkų kariais prie Giedraičių ir Širvintų. Tik sovietai barbariškai elgėsi su priešiškos šalies kariais; SSRS vokiečių karių kapinių nėra, tarsi nebūtų buvę žuvusiųjų.
Tačiau civilizuotos valstybės Amžinąją ugnį, išskirtinę pagarbą žuvusių karių atminimui įamžinti, bent jau iki šiol įrengdavo išimtinai tik saviems kariams.
Kol Amžinoji ugnis nedega saviems kovotojams už laisvę Lietuvos sostinėje bei straipsnyje minimuose miestuose, žibinti ugnį kitų valstybių kariams ne tik nedera, bet ir prilygsta savųjų nustūmimui į užmarštį. Akivaizdu, kad, kai valdininkai išgirsta apie nemokamą „gazą“, sveika nuovoka persikrausto į sėdmenis.
Vytauto Visocko nuotraukoje: sovietinių karių skulptūros ant Žaliojo tilto Vilniuje.
2010.02.25
