Š.m. spalio 21 d. Lietuvos Generalinė prokuratūra nusprendė neatnaujinti ikiteisminio tyrimo dėl galimų slaptų JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų Lietuvoje. Kas toliau?
Gvantanamas ir Antaviliai
2009 metais Lietuva gavo JAV pasiūlymą priimti vieną ar du Gvantanamo karinėje bazėje laikomus kalinius, įtariamus kariniais nusikaltimais prieš JAV, kurių kaltės nepavyko įrodyti. Mat JAV prezidentas Barackas Obama tų metų sausio pabaigoje pasirašė įsaką dėl Gvantanamo įlankos karinėje bazėje esančios kardomosios įstaigos uždarymo per vienerių metų laikotarpį.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė tada pareiškė, kad Lietuva nepriims kalinių iš Gvantanamo bazės, kol nebus išsklaidytas šešėlis dėl galimai Lietuvoje veikusio CŽV kalėjimo. Ji pareiškė turinti „netiesioginių įtarimų“, kad toks kalėjimas Lietuvoje galėjo būti, ir nurodė, kad atsakymus turi pateikti ne tik Lietuva, bet ir JAV. „Kol virš Lietuvos kabės šešėlis dėl galimų CŽV kalėjimų, tol aš tikrai nesutiksiu su tokio kalinio atsiradimu“, – sakė D. Grybauskaitė.
Komentuodama D. Grybauskaitės pasisakymą spaudoje tuometinė JAV ambasadorė Lietuvoje Anne E. Derse pareiškė: „Suprantu, kad Lietuva priėmė sprendimą, jog šiuo metu ji negali perkelti sulaikytųjų, ir mes gerbiame šį sprendimą. Lietuva išlieka labai tvirta partnerė. Mes vertiname bendradarbiavimą daugybėje kitų sričių, ypač kaip partnerės NATO, taigi mes gerbiame šį sprendimą“, – interviu sakė ambasadorė. Ji priminė, kad 2009 m. sausio 22 dieną JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė, kad jis dirbs, jog Gvantanamas būtų uždarytas. „Tai buvo klausimas, kurį kolegos Europoje kėlė mums ir ragino mus išspręsti ilgą laiką. Konsultavomės su sąjungininkais ir partneriais dėl galimybės padėti mums šiuo klausimu“, – sakė ambasadorė A. Derse.
Vėliau tarptautinėje bendruomenėje buvo paskleistas įtarimas dėl pastato Lietuvoje, galėjusio būti neteisėtu kalėjimu JAV kaliniams, netoli Antavilių prie Vilniaus.
Natūralu, kad slaptų JAV kalėjimų Europos Sąjungos (ES) valstybėse buvimas be ES sutikimo pažeidžia ES suverenumą, nežiūrint, kad JAV ir ES sieja draugiški santykiai. Be to, jei papildomai kalbama apie galimus kankinimus tokiuose kalėjimuose, t.y., žmogaus teisių pažeidimus, ES, kurioje galioja jos narių pasirašyta žmogaus teisių apsaugos konvencija, negali nereaguoti į panašius įtarimus. Situaciją komplikuoja tai, kad JAV užtikrina žmogaus teises pagal standartus, panašius į europietiškus (mirties bausmė kai kuriose JAV valstijose tebegalioja), tik savo teritorijoje. JAV nėra prisijungusios prie jokios tarptautinės konvencijos, ginančios žmogaus teises visame pasaulyje.
Klausimas yra labai jautrus
Lietuva yra JAV sąjungininkė ne tik NATO, bet turi ir atskirą sutartį su JAV dėl partnerystės (1998 m.), pagal kurią JAV karinė parama Lietuvai gali būti suteikta ir be NATO narių pritarimo.
Be to, Lietuva yra pasirašiusi su JAV tarpvyriausybinę saugumo sutartį (1995 m.), kurioje be kita ko rašoma:
„Šalys, siekdamos plėtoti abipusį bendradarbiavimą ir užtikrinti slaptosios karinės informacijos saugumą, susitarė, kad
a) šios Sutarties tikslams pasiekti slaptąja karine informacija laikoma tokia informacija, kurią parengia JAV Gynybos departamentas arba Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija arba kuri yra parengta jų reikmėms; arba yra jų jurisdikcijoje ar jų kontroliuojama ir kurią reikia apsaugoti dėl Šalių nacionalinio saugumo interesų.
b) Šalių atstovų prašymai dėl vizitų bus pateikiami per Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos atašė Lietuvoje tuo atveju, kai interesantai bus iš Jungtinių Amerikos Valstijų, ir per Lietuvos Respublikos ambasadą Vašingtone tuo atveju, kai interesantai bus iš Lietuvos.
c) slaptoji įranga bus gabenama sandariomis užantspauduotomis transporto priemonėmis arba saugiai įpakuota ir apsaugota taip, kad nesusipažintų su ja tokios teisės neturintys asmenys, slapta įranga, kurią reikia laikinai sandėliuoti, prieš ją išsiunčiant bus saugoma užrakinamose saugyklose, saugyklose bus įrengta signalizacija arba jos bus saugomos sargybinių, kurių patikimumas yra patikrintas ir kurie nuolat patruliuos saugomą teritoriją. Į saugyklą galės patekti tik tokią teisę turintys asmenys.
d) slapta įranga bus sunaikinama neatpažįstamai arba modifikuota taip, kad negalima būtų rekonstruoti nei visos slaptos informacijos, nei atskirų jos dalių.
Atkreiptinas dėmesys, kad sutartis gana laisvai traktuoja gynybos žinybų savarankišką bendravimą. Nors apie JAV ir Lietuvos žvalgybos institucijas sutartyje tiesiogiai nekalbama, bet joje nesunku įžvelgti jų vaidmenį saugant abiejų valstybių paslaptis. Jungtinėse Amerikos Valstijose būta nesėkmingų bandymų Gvantanamo kalinius teisti karo lauko teisme, kuris priklauso JAV gynybos departamentui. Taigi, keistos kategorijos kalinių, lyg ir karo belaisvių, lyg ir nusikaltėlių, reikalai JAV galėjo būti traktuojami, kaip slapta karinė informacija.
Vargu, ar JAV vyriausybė suinteresuota atskleisti tiesą apie savo kalėjimus Lietuvoje, jei tokių buvo. Tačiau JAV teismai nepriklauso nuo vyriausybės.
Lietuvos prokuratūra atnaujinti tyrimą atsisakė
Pasak Lietuvos prokuratūros pranešimo spalio 21 d., prokurorai išnagrinėjo organizacijų „Amnesty International“, „Reprieve“ pateiktą informaciją apie su CŽV siejamų orlaivių skrydžius per Lietuvos teritoriją ir nusprendė, kad ji nesvarbi. „Visuomeninių organizacijų pateikta informacija buvo įvertinta kartu su nutraukto ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir nuspręsta, kad ji nėra esminė ir negali turėti reikšmės bylos sprendimui“, – teigiama Generalinės prokuratūros pranešime.
Priminsiu, į Vilnių atvykę tarptautinių Žmogaus teisių gynėjų organizacijų atstovai rugsėjo 29 d. apkaltino mūsų teisėsaugą faktiškai nusikaltimu, tiriant galimą slaptų JAV CŽV kalėjimų egzistavimą šalyje ir galimą žmonių kalinimą jame. Pasak jų, palestinietis Abu Zubaydah, anksčiau klaidingai laikytas vienu iš „al-Qaeda“ lyderių, ir kol kas kalinamas JAV sulaikymo centre Gvantaname, nuo 2004 iki 2006 m. CŽV slapta kalintas Lietuvoje ir čia žiauriai kankintas. „Jis buvo brutaliai kankinamas, jam taikytas skendimo efektas, kalinys buvo laikomas juodose dėžėse, su juo buvo daromi įvairūs eksperimentai. Kankinimų metu šis žmogus labai sirgo“, – spaudos konferencijos Vilniuje metu kalbėjo organizacijos „Interights“ Saugumo ir teisės viršenybės programos vyriausioji teisininkė Vesselina Vandova, o „Amnesty International“ Europos ir Centrinės Azijos direktorė Nicola Duckworth piktinosi, kad prokurorai nutraukė tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų, savo sprendimą motyvuodami būtinybe apsaugoti valstybines paslaptis.
Buvo teigiama, kad Lietuvos tyrėjai neatkreipė dėmesio į su CŽV siejamo lėktuvo nusileidimą 2005 metų vasarį ir ignoravo Londone įsikūrusios žmogaus teisių gynimo organizacijos „Reprieve“ duomenis apie tai, kad šis su CŽV siejamas lėktuvas (registracijos numeris N724CL) Lietuvoje leidosi būtent 2005 m. vasarį, skrydį užsakė JAV įmonė „Computer Sciences Coorporation“, kuri su JAV bendradarbiavo kalinių pervežimo programose, o lėktuvas Vilniaus oro uoste nusileido atskridęs per Jordaniją iš Maroko. Skrydžio data, anot slaptųjų kalėjimų programos tyrėjo Croftono Blacko, sutampa su palestiniečio išvežimu iš Maroko laikotarpiu. Organizacija „Reprieve“ pateikė lėktuvo nusileidimą Vilniaus oro uoste įrodančius dokumentus – lėktuvo piloto dienoraštį, skrydžio sąskaitą-faktūrą, nurodė konkrečius CŽV atstovus, su CŽV siejamais lėktuvais besirūpinusius žmones Lietuvoje, liudininkus, mačiusius dvi kalinimo vietas ir turinčius kaltės įrodymų. „Tai, kad Abu Zubaydah buvo laikomas Lietuvoje, yra viešai atskleista nepriklausomuose pranešimuose, grįstuose dviejų buvusių CŽV pareigūnų liudijimais, kuriuos paskelbė „Associated Press“, – sakė „Reprieve“ atstovas C. Blackas.
Pasaulio spaudoje pasirodė pranešimai, kad ne tik nevyriausybinės organizacijos, bet ir JAV teisėsaugos institucijos pradėjo skundų prieš galimus neteisėtus JAV vyriausybės veiksmus laikant nelaisvėje asmenis kalėjimuose už JAV ribų tyrimą.
Akivaizdu, kad Lietuvos prokurorų ir „Amnesty International“ teisininkų požiūriai, vertinant faktus ir įrodymus, išsiskyrė.
„Amnesty International“ sureagavo žaibiškai. Kas toliau?
Iš karto po Lietuvos prokurorų žinios tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pareiškė: „Lietuva blokuoja tiesą apie CŽV slaptuosius kalėjimus“. „Reikalaujame, kad Lietuvos valdžios institucijos persvarstytų sprendimą neatnaujinti tyrimo dėl CŽV slaptų kalėjimų Lietuvos teritorijoje“, – rašoma „Amnesty International“ tinklalapyje. „Yra pakankamai didelis kiekis informacijos, ir senos ir naujos, kuri nėra visiškai ištirta. Vienintelė priežastis atsisakyti naujo tyrimo, tiesos baimė“, – tvirtina „Amnesty International“ ir priduria: „Jei tokie piktnaudžiavimai (kankinimai) įvyko Lietuvoje, visuomenė turi teisę žinoti, aukos turi teisę į tiesą, ir vyriausybės pareiga patraukti į teismą tuos, kurie buvo atsakingi“.
Nežinoma, kokią dar informaciją surinko ar surinks nevyriausybinės organizacijos apie galimus CŽV kalėjimus Lietuvoje, tačiau jos įspėjo, kad ta kryptimi dirba ir JAV teisėsaugos institucijos.
Kita vertus, galimai Lietuvos kalėjimuose žiauriai kankintas „teroristas“ palestinietis iš Gvantanamos bazės Abu Zubaydah apskundė Lietuvą Europos Žmogaus teisių teismui (EŽTT), kuris skundą priėmė. Tai bus pirmoji tokio pobūdžio byla prieš Lietuvą EŽTT, kurioje ieškovas neturi jokio ryšio su Lietuva ir kurio skundas, matyt, grindžiamas jo paties liudijimais, šaltiniais JAV ir nevyriausybinių organizacijų surinkta medžiaga. Lietuva privalės gintis, jos atstovai turės pateikti visus EŽTT reikalaujamus dokumentus, liudijimus, parodymus. Kadangi ne viena Lietuva yra įtariama CŽV kalėjimų Europos Sąjungos šalyse laikymu, nesunku numatyti, kad byla bus rezonansinė tarptautiniu mastu.
(Straipsnio autorius – mokslų daktaras, buvęs ilgametis užsienio informacijos analitikas Seime).
Laikraštis „XXI amžius”
2011.10.27
