Apie uždaromos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) projektus plūsta prieštaringa informacija, tačiau akivaizdu, kad projektai brangsta šimtais milijonų litų ir kelerius metus vėluoja. Tokia padėtis išryškėjo prieš skandalingai vykusį IAE Korporatyvinių reikalų direktoriaus Osvaldo Čiukšio atstatydinimą praėjusią savaitę.
Tęsti jėgainės uždarymą Lietuvai gali tekti savo lėšomis, nes ES kol kas nusiteikusi tam skirti tik pusę reikalingos trijų milijardų litų sumos. Pagrindiniai uždarymo projektai – laikinosios panaudoto kuro saugyklos (B1) ir kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso (B2/3/4) statyba – vėluoja ir brangsta dėl pagrindinio rangovo – rusiško kapitalo Vokietijos bendrovės „NUKEM Technologies“ (NT) kaltės. IAE skaičiuoja, kad vėluojant projektui B1, branduolinis kuras ir toliau saugomas IAE rektoriuje ir baseinuose, o dėl to IAE iš viso patirs apie 56 mln. Lt papildomų išlaidų, apie 2,5 mln. Lt per mėnesį.
O. Čiukšys anksčiau yra sakęs, kad IAE uždarymo darbai vėluoja apie trejus–ketverius metus. Jo teigimu, ir toliau stringa panaudoto branduolinio kuro (B1) ir kitų saugyklų statyba, o kietųjų radioaktyviųjų atliekų kapinyno vienos dalių įrengimas (B2) iš esmės dar nepradėtas. Pirmasis projektas pagal pernai suderintą naują grafiką turėjo būti baigtas šiemet liepos mėnesį, tačiau naujas terminas – 2012 metų lapkritis. „Nukem“ įgyvendina du didelius IAE uždarymo projektus – įrengia 123 mln. eurų (425 mln. litų) vertės kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugojimo kompleksą ir stato 193 mln. eurų (666 mln. litų) pradinės vertės laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą.
„Nukem“ reikalauja mokėti papildomai dešimtis milijonų eurų už darbus, nes esą jie vėluoja dėl Lietuvos kaltės. IAE ir Energetikos ministerijos vadovybė inicijavo derybas su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, kad IAE uždarymo finansavimo lėšomis disponuotų pati Lietuva, kuri taip pat pati, be „Nukem“ pagalbos įgyvendintų ir kitus uždarymo projektus. Už ERPB administruojamus pinigus esą samdomi brangūs užsienio ekspertai, kurių paslaugos per metus kainuoja apie keturis milijonus eurų.
Projektas B1 gerokai užtruko ir dėl rangovės „Ranga IV“ bankroto. Dar daugiau nerimo kelia žinia, kad Lietuva, 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiui IAE uždarymo darbams tęsti prašanti 870 mln. eurų, gali gauti mažiau nei pusę šios sumos. ES uždaromoms elektrinėms (Lietuvoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje) kol kas numatyta skirti tik 700 mln. eurų. Manoma, iš šios sumos Lietuva galėtų pretenduoti į 300–400 mln. eurų.
Atleidus nepalankų IAE Korporatyvinių reikalų direktorių O. Čiukšį, kuris buvo pagrindinis derybininkas su uždarymo darbų rangove Vokietijos bendrove „Nukem“ ir Europos Komisija, padėtis nėra gera. Tačiau padėties Ignalinos atominėje elektrinėje nedramatizuojantis Premjeras Andrius Kubilius sako, jog jėgainės uždarymo darbai tęsiami, ir jis tikisi pasiekti pažangos, įgyvendinant kelerius metus vėluojančius milijardinės vertės projektus. Lietuvai esą pavyko sustabdyti darbų vėlavimą, tačiau Vyriausybei kyla abejonių, ar visa įranga atitinka technologinius saugos reikalavimus, taip pat dėl kai kurių užsienio ekspertų pasirinkimo.
A. Kubilius pripažino, kad po 2010 metų, kai pasikeitė IAE vadovybė, yra gerų dalykų, bet esama ir problemų, o didžiausios jų – smarkiai vėluojantys ir brangstantys uždarymo darbai, kai dar 2005 metais ankstesnių Vyriausybių ir įmonės vadovybės su pagrindiniu rangovu „Nukem“ kompanija buvo pasirašytos sutartys, kurios nepakankamai apgina Lietuvos interesus. Svarbiausi projektai vėluoja nuo dviejų iki daugiau nei trejų metų. Nors pavyko tą vėlavimą sustabdyti, nėra išspręsti reikalai dėl kai kurių technologinių dalykų.
Iškėlęs O. Čiukšio atstatydinimo klausimą, energetikos ministras Arvydas Sekmokas buvusį IAE vadovą kaltino dirbus su persų kilmės derybininku, kuris galėjo turėti sąsajų su kitų šalių specialiosioms tarnyboms bei užsiima neskaidriu investavimu. Esą viena iš O. Čiukšio atleidimo priežasčių yra ta, kad jis buvo nusamdęs persų kilmės, bet Šveicarijos pilietybę turintį ir Londone gyvenantį derybininką Raminą Wali, kuris padėjęs Lietuvai derėtis su Rusijos kapitalo valdoma „Nukem“ įmone.
Konservatoriams baimę sukėlė gandai apie R. Wali sąsajas su kitų šalių specialiosiomis tarnybomis. Kreipėmės į atitinkamas specialiąsias tarnybas, pasitikrinti, kas yra ponas R. Wali ir kokia jo veikla Lietuvoje, – taip TV3 Žinioms sakė A. Sekmokas, tačiau Lietuvos specialiosios tarnybos jokių slaptų ryšių nenustatė, tik žinoma, kad jis iš savo banko sąskaitų yra paėmęs daugiau nei 2 mln. litų grynais ir galbūt rėmė partijas, tačiau mokestinių pažeidimų nėra padaręs.
Taip pat sužinota, jog R. Wali gauna labai didelį atlygį – už poros mėnesių darbą jam buvo išmokėta 600 tūkst. litų. O. Čiukšys sako, kad konservatoriai skleidžia gandus ir taip bando pasiteisinti, kodėl jį atleido. Pasak jo, R. Wali buvo nusamdytas britų teisininkų kontoros „Teylor Wessing“, kuri, laimėjusi konkursą, atstovavo Ignalinos atominės elektrinės interesams. Anot O. Čiukšio, R. Wali ankstesnis darbas Ignalinoje niekam nekliuvo – su šiuo užsienio derybininku dirbo ir dabartinis įmonės direktorius Žilvinas Jurkšus.
Energetikos ministras A. Sekmokas tvirtina, kad uždaromos IAE personalo kaita yra normali, ir mano, kad senieji specialistai iš darbo neišeis. Jo nuomone, pagrindinis IAE rangovas bendrovė „Nukem Technologies“ yra nepatikima ir gali laiku nepabaigti projektų.
Panaudoto branduolinio kuro saugyklą, vadinamą projektu B1, planuojama baigti kitąmet, o kitų projektų „Nukem technologies“ nebeturėtų vykdyti. B1 eksploatacija turėjo prasidėti kovo mėnesį, tačiau dabar ši data nukelta į kitų metų liepą. Rangovas pareikalavo 300 mln. Lt padidinti ketverius metus vėluojančio kietųjų radioaktyvių atliekų saugojimo komplekso, vadinamo projektu B2, B3, B4, finansavimą, tačiau Lietuva su tuo nesutinka. Ministras bandys pasiekti, kad generalinis rangovas iki galo įgyvendintų B1 projektą, o B2, B3, B4 projektus jis „vargiai pajėgus įgyvendinti“.
A. Sekmokas planuoja, kad kitus projektus įgyvendins nebe „Nukem“, nors anksčiau sudarytos sutartys „komplikuoja situaciją“. Lietuva skaičiuoja, kad nuo 2014 metų iš naujos Europos Sąjungos perspektyvos IAE uždarymui reikės iki 800 mln. eurų (apie 2,8 mlrd. Lt). Anksčiau buvo skelbta, kad bus prašoma apie milijardo eurų (3,4 mlrd. Lt), tačiau, kaip sakė A. Sekmokas, „derybos su Komisija dėl kitos finansinės perspektyvos yra sudėtingos. Mes turime turėti labai stiprią komandą ir iš Energetikos, ir iš Finansų, ir iš Užsienio reikalų ministerijų. Iki šiol buvę resursai yra nepakankami“.
Įvairūs IAE uždarymo darbai padidina išlaidas. Vien per pastaruosius 20 mėnesių komandiruotėms Ignalinos AE išleista apie milijonas litų, o jėgainė jau paskelbė konkursą, kuriame siekia įsigyti dar apie 1000 aviabilietų. Anot Ignalinos AE atstovų, komandiruotės uždaromos elektrinės darbuotojams yra būtinos dėl įvairiausių priežasčių: nuo perkamos įrangos bandymų iki derybų su rusiško kapitalo valdoma kompanija „Nukem“ bei Briuselio pareigūnais. Pernai IAE komandiruotėms išleido 441 tūkst. Lt. Šią sumą sudarė 127 tūkst. Lt kelionių bilietams ir 314 tūkst. viešbučiams, dienpinigiams ir kitoms komandiruočių išlaidoms.
Šiemet šis rodiklis dar didesnis – Ignalinos AE per pirmus aštuonis šių metų mėnesius kelionėms jau išleido 534 tūkst. Lt. Per kitus metus Ignalinos AE administracija planuoja ir toliau skirti nemažai dėmesio bei pinigų kelionėms – Ignalinos AE planuoja įsigyti iki 1066 aviabilietų. Preliminarus metinis bilietų kiekis – 355. Ignalinos AE atstovų teigimu, išlaidas komandiruotėms ir būsimus skrydžius į užsienį skatina pats Ignalinos AE uždarymo procesas. Esą daugeliui šio proceso dalių kelionės yra būtinos. Įmonės specialistai turi vykti į gamyklas stebėti gamyklinių bandymų ir patvirtinti įrangos tinkamumą arba identifikuoti jos trūkumus.
Nemažai išlaidų kelionėms pareikalavo ir kiti procesai, pavyzdžiui, santykių aiškinimasis su jėgainės uždarymo darbus atliekančia rusiško kapitalo kontroliuojama kompanija „Nukem“ dėl projektų vėlavimų panaikinimo bei trūkumų pašalinimo. Dažniausiai Ignalinos AE darbuotojai iki šiol keliavo į Briuselį dėl europinių klausimų, į Londoną – dėl teisinių. Taip pat skraidyta į valstybes, glaudžiai susijusias su atomine energetika, pvz., Vokietiją, kur gaminama Ignalinos AE uždarymui reikalinga įranga, bei Austriją, kur yra tarptautinės atominės energetikos agentūros TATENA būstinė.
Paaiškėjo, kad keliais tūkstančiais litų padidėjo IAE vadovo atlyginimas – jis dabar siekia 29 tūkst. Lt. O. Čiukšys yra sakęs, kad nepaisant užtikrinimų apie atlyginimų peržiūrėjimą, IAE vadovo Ž. Jurkšo patarėjai – Tomas Liukaitis, Aidas Šuopys ir Vaidas Skirmantas – irgi neskursta, jų mėnesio atlyginimai viršija 10 tūkstančių litų. Nuo praėjusių metų lapkričio elektrinėje dirbantis specialistas iš Vokietijos Karstenas Frankas, pristatomas kaip eksploatavimo nutraukimo projektų ekspertas arba generalinio direktoriaus patarėjas, per mėnesį pagal sutartį dirbantis tik dvi savaites, gauna 56 tūkstančių litų algą. Likusį laiką jis praleidžia Vokietijoje ir dirba kitoje bendrovėje. Tiesa, viceministras ir naujasis IAE valdybos pirmininkas Arvydas Darulis tvirtino, kad be K. Franko pagalbos išmontuoti reaktorius būtų neįmanoma.
Laikraščio “XXI amžius” publikacija
2011.09.29