Švedijos diplomato Raulio Valenbergo mirtis iki šiol apipinta neišpainiotų paslapčių. Raulis Valenbergas – tikras žydų didvyris.
Antrojo pasaulinio karo metais šis švedų diplomatas išgelbėjo gyvybę dešimtims tūkstančių žydų, kurie gyveno nacistinės Vokietijos okupuotoje Vengrijoje. Nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Vengrijoje R.Valenbergas buvo paskirtas 1944-aisiais metais.
Šio švedų diplomato veikla buvo prasminga ir produktyvi. Naudodamasis savo kaip nepaprastojo ir įgaliotojo diplomato neliečiamumu R.Valenbergas dėjo milžiniškas pastangas išgelbėti maždaug 100 tūkst. myriop pasmerktų Vengrijos žydų. Neginčijama tiesa, kad Švedijos pasiuntinys, dirbdamas Vengrijos sostinėje Budapešte, sugebėjo nuo nacistų persekiojimų išgelbėti itin daug žydų tautybės vyrų, moterų ir vaikų.
Tačiau netrukus į Vengriją įžengė Raudonosios armijos daliniai. Manoma, kad sovietai poną R.Valenbergą Budapešte areštavo 1945 metų sausio 17 dieną. Areštavo ne šiaip sau. Švedijos diplomatas buvo apkaltintas esąs amerikiečių šnipas. Dar tiksliau tariant, sovietai apkaltino R.Valenbergą šnipinėjant Vašingtono naudai.
Tardymai truko ne vieną dieną. Po to R.Valenbergą pradėta kilnoti iš vieno sovietų kalėjimo į kitą. Galų galiausiai R.Valenbergas buvo pervestas į vieną baisiausių to meto sovietų kalėjimų – į Maskvoje esančią “Lubianką”. Žinios, kuriomis šiuo metu disponuoja oficialusis Stokholmas, R.Valenbergas “Lubiankoje” mirė 1947 metų birželio 17-ąją. Kaip ir kodėl mirė – paslaptis. Remiantis oficialia Rusijos versija, R.Valenbergą ištiko širdies smūgis.
Tačiau leidinio “La Vanguardia” žurnalistė Glorija Moreno mano, jog R.Valenbergą greičiausiai nunuodijo arba sušaudė. Juk nėra jokių oficialių medikų išvadų apie atliktą lavono skrodimą. Taip pat nėra žinoma, kur palaidotas R.Valenbergo kūnas. Todėl oficialiai nėra galimybės ištirti ir palaikų – patvirtinti arba paneigti Maskvos versiją. Beje, oficiali Švedijos ekspertų grupė, kuriai šiandien pavesta išsiaiškinti tikrąsias diplomato žūties aplinkybes, tvirtina radusi dokumentų, bylojančių, esą R.Valenbergas buvo tardomas praėjus šešerioms paroms po … mirties.
Deja, Maskva iki šiol nerodo didelio noro talkinti Švedijos istorikams. Švedams nepateikta jokios papildomos informacijos nei Sovietų Sąjungos laikais, nei po SSRS žlugimo. Tuo pačiu reikia pabrėžti, jog ir patys švedai labai nepsaudė Maskvos. Galbūt nenorėjo erzinti. Ypač po SSRS subyrėjimo.
Pavyzdžiui, Vadimas Biršteinas ir Siuzana Berger tvirtina, esą Rusija 1990-aisiais metais blokavo visas Švedijos pastangas išsiaiškinti, koks likimas ištiko jų diplomatą R.Valenbergą. Tuo pačiu oficialusis Stokholmas ypatingai nesipiktino Maskvos šaltumu.
Šiandien Švedija dar sykį bando apeliuoti į Rusijos sąžinę. Naujosios švedų komisijos vadovas Hansas Magnusonas bando apibendrinti per pastaruosius du dešimtmečius į viešumą pakliuvusią visą informaciją apie R.Valenbergo žūties aplinkybes. H.Magnusonas tvirtina, jog Švedija nuolat kelia šį klausimą kolegoms Rusijoje. Tačiau Rusija kol kas neleidžia švedų ekspertams susipažinti su jokiais archyviniais dokumentais. Ponas H.Magnusonas tikisi, jog galbūt Rusijos slaptosios tarnybos bent artimiausiu metu taps sukalbamesnės – leis peržiūrėti bent dalį su R.Valenbergo tardymais susijusių dokumentų.
Bet vilties – maža.
Nuotraukoje: švedų diplomatas Raulis Valenbergas, žuvęs neaiškiomis aplinkybėmis sovietų kalėjime.
Parengta pagal “La Vanguardia” publikacijas.
2012.02.01
