Lietuvoje gausu nestandartiškai mąstančių, verslių žmonių, norinčių bei sugebančių imtis naujų ir rizikingų veiklų, rodančių kelią kitiems, ir uždirbančių iš informacinių technologijų (IT) teikiamų galimybių. Kas jie? Kodėl jie reti svečiai viešojoje erdvėje ir kokių problemų bei galimybių jie mato Lietuvoje?
Neturėtų kilti abejonių, kad būtent inovacijų, technologijų plėtros skatinimas ir išsilavinę žmonės buvo valstybės ekonominio konkurencingumo, visuomenės socialinės gerovės ir politinės galios pagrindas. Šiandien dėl labai sparčios IT plėtros tai dar aktualiau.
Tobulinamos technologijos keičia žmonių bendravimą ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai. Vos tik gimę vaikai dar nemoka kalbėti, bet jau moka naudotis „iPad“ ir įsijungti patinkančią programėlę. Tai rodo, kad iš tiesų gyvename ne technologijų žydėjimo, bet dar tik brendimo laikotarpiu.
Todėl būtina siekti atspėti ateitį ir įgyvendinti arba parduoti ją įkūnijančią idėją. Arba suprasti, kaip nauji technologiniai sprendimai veikia skirtingose rinkose, ir pritaikyti juos taip, kad iš jų būtų galima uždirbti.
Belieka pasidžiaugti, kad šiame kūrybiniame procese dalyvauja vis daugiau Lietuvos kūrėjų ir verslininkų, jų laimėjimus ir pasistengsime apžvelgti šiame straipsnyje.
Technologijų pionierius
Visi girdėjo apie Ilją Laursą ir jo 2004 m. įkurtą platformą „GetJar“, kuri iš pradžių leido programėlių kūrėjams pasiūlyti pabandyti savo kūrinius kitiems. Prasidėjus išmaniųjų telefonų bumui, „GetJar“ tapo labai populiari, o I. Laursui Pasaulio ekonomikos forumo suteiktas „Technologijos pionieriaus 2011“ apdovanojimas, skirtas būtent už programėlių platinimo modelį. Beje, praėjus trejiems metams po to, kai jį sukūrė „GetJar“, juo pasinaudojo ir pati „Apple“. O užsienio spauda dar ir šiandien I. Laursą kartais vadina vienu įtakingiausių žmonių pasaulio IT srityje. Tiesa, pats I. Laursas nuolat pabrėžia: „Lietuvoje įtakingas tas, kuris turi valdžią ir galią. Užsienyje šis žodis reiškia, kad esi padaręs įtaką tam tikros srities plėtrai.“ Tad jam labai smagu jaustis prisidėjus prie telekomunikacijų pramonės formavimosi.
„GetJar“ neseniai pardavė savo JAV padalinį, jį įsigijo „Sungy Mobile“. Pasak I. Laurso, šį sandorį geriau būtų vadinti ne pardavimu, o susijungimu, nes iki susijungiant bendrovė jau buvo svarbi „GetJar“ partnerė ir platino kinų įmonės produktus. Nors oficialiai kalbėta apie 50 mln. JAV dolerių sandorį, vėliau paskelbta, kad jo vertė tėra 5,3 mln. JAV dolerių, nes kita dalis už pirkinį bus sumokėta naujai išleidžiamomis – 1 433 074 vienetai – „Sungy Mobile“ akcijomis. Tiesa, buvę „GetJar“ savininkai akcijas gaus tik tuo atveju, jei iki 2016 m. bus įvykdytos perkant aptartos sąlygos. Spėjama, kad taip nutikus sandorio vertė būtų apie 80 mln. JAV dolerių.
Nuosavas „Photoshop“
Visi žinome, kad moters liemenį žurnalo viršeliui pasiaurinti galimafotošopinant. Ir veikiausiai taip pat daugelis yra girdėję apie dar vieną lietuvišką perlą – brolių Aido ir Sauliaus Dailidžių sukurtą lietuvišką „Photoshop“ atitikmenį – piešimo ir retušavimo programą „Pixelmator“. Viename interviu, kai 2012 m. lietuvių spaudoje mirgėjo antraštės apie tai, kad „Pixelmator“ vos per 20 dienų uždirbo daugiau nei 2 mln. litų, Saulius Dailidė teigė, kad tik „darbas iš širdies“ atperka visas pastangas ir užtikrina sėkmę. „Verslo žinių“ duomenimis, brolių įsteigtos bendrovės apyvarta tiek 2012, tiek 2013 m. viršijo 2 mln. eurų.
„Apple“ bendrovei „GetJar“ grasino, o šios vykdomasis direktorius lakoniškai viešojoje erdvėje atkirsdavo, kad mums Steve’as Jobsas – ne tėtis, mes jūsų neklausysime ir darysime, kaip norėsime (nesutarimų kilo dėl termino App Store vartojimo), o brolius Dailides „Apple“ labai myli. „Pixelmator“ jau ne kartą sulaukė giganto skirtų apdovanojimų, jų programa įvardyta kaip metų geriausia. 2011 m. ji paskelbta geriausia „Apple“ kompiuterių programa, o „Apple“ paskelbtame 2014-ųjų geriausiųjų sąraše ji pripažinta geriausia metų „iPad“ skirta programėle.
Britų leidinys programą „Pixelmator“ pavadino geriausia „Photoshop“ alternatyva. O dar smagiau tai, kad per „iPhone 6“ ir kitų „Apple“ produktų pristatymą lietuviai buvo pakviesti ant scenos pristatyti savo programos. Juk būtent ši scena yra technologijų „Oskarai“ ir ant jos užlipa tik geriausi iš geriausių.
Startuoliai
Kiti dėl interneto ir IT pradėję tepti riebesnį sviestą ant duonos yra startuolių kūrėjai. Startuolio „TrackDuck“ įkūrėjas ir aktyvus startuolių bendruomenės, ne pelno siekiančios organizacijos „Start Karma“, padedančios stiprinti Lietuvos startuolių ekosistemą, narys Edmundas Balčikonis teigia, jog „Lietuvoje kuriama pakankamai technologijų jau dabar, tad būtų galima pretenduoti į startuolių šalies vardą.“
Populiariam tinklalapiui thenextweb.comparašęs straipsnį „Lithuania: Europe’s secret tech powerhouse?“ (liet. „Lietuva – Europos slaptoji technologijų jėgainė?“) E. Balčikonis atskleidžia, kad 2007–2014 m. į lietuviškus startuolius investuota per 100 mln. JAV dolerių. Iš jų maždaug 5,8 mln. JAV dolerių investavo vietos verslininkai, kiti atkeliavo iš už jūrų marių. 2015 m. investicijos, dėl kurių dalis startuolių jau derasi, veikiausiai sumuš visus rekordus. Akceleratorius „StartupHighway“ žada patikusioms idėjoms dalyti po 25 tūkst. eurų. Tad puikių startuolių turime ir turėsime. Bet kas Olimpo viršūnėje?
Neabejotina sėkmės istorija – Lietuvoje gimusi ir milijonus pasekėjų visame pasaulyje sulaukusi drabužių mainų idėja „Vinted“, kuri praėjusius metus baigė iš pasaulinio lygio investuotojų „Accel Partners“ bei „Insight Ventures“ gavusi 25 mln. eurų finansinę injekciją. Tokios sumos leidžia tikėtis, kad tarptautinis drabužių mainų portalas „Vinted“ sėkmės atveju gali tapti pirmąja one-billion-dollar bendrove.
Kitas įspūdingų proporcijų startuolis – Viktoro Juciko ir Ryčio Vitkausko programėlė „Yplan“, padedanti pramogų ieškotojams rasti geriausius renginių pasiūlymus vakarui. Ji jau užkariavo Londono ir Niujorko „iPhone“ turėtojus. Optimistiškai nusiteikę investuotojai „Yplan“ jau dabar lygina su tokiais gigantais kaip „Uber“ bei „Hotel Tonight“. Į startuolį investuota 37,7 mln. JAV dolerių per pirmus tris investicinius raundus iš 16 investuotojų. Bendrovė turi apie 1 tūkst. klientų – renginių organizatorių ir pramogas siūlančių įstaigų. Vienas klientų yra ir „Apple“, per „Yplan“ ji siūlo bilietus į „iTunes Festival“. Šiuo metu „Yplan“ susitelkęs į tolesnę plėtrą, šiek tiek keičia veiklos modelį, bet jei tikėtume internete vaikščiojančiomis paskalomis, 2016 m. į bendrovę bus investuotos dar įspūdingesnės sumos.
Didžiausias lietuvių sukurtas socialinis tinklas „Eskimi“ turi daugiau nei 19 mln. vartotojų, dauguma jų gyvena Afrikoje. Pasak Vytauto Paukščio, kai buvo laikas investuoti, niekas netikėjo, kad iš tokios veiklos galima uždirbti. O šiandien investicijų nelabai ir reikia. Viską pavyko padaryti savo lėšomis. Be Afrikos, „Eskimi“ dairosi ir į Indijos bei Pietryčių Azijos rinkas. Besivystančiose šalyse mobilusis telefonas yra pirminis interneto naršymo įrankis, tad „Eskimi“ leidžia reklamos užsakovams pasiekti auditoriją, nepasiekiamą per tradicinę skaitmeninę žiniasklaidą.
Beje, „Eskimi“ nėra vienintelė lietuvių bendrovė, susidomėjusi Afrika. Ja domisi ir „MoboFree“, startuolis, siūlantis elektroninės socialinės prekybos tinklalapių sprendimus. Praėjusiais metais į jį investuota 2,5 mln. JAV dolerių tolesnei plėtrai.
Ar tapsime regiono centru?
Kaip jau supratote, daugiausia iš interneto uždirbančių lietuvių toli ieškoti nereikia. Jie prisideda prie to, kad Lietuva netolimoje ateityje galėtų tapti regiono aukštųjų technologijų ir aukštą pridėtinę vertę kuriančiu centru.
Kad Lietuvoje netolimoje ateityje inovacijomis pagrįsti verslai taps ekonomikos varikliu, kuriančiu jei ne pusę, tai bent jau reikšmingą dalį bendrojo vidaus produkto (BVP), mano Jurijus Laneckis, startuolio „PriceOn“ įkūrėjas, šiuo metu dirbantis ir su kitais projektais. Pasak jo, Lietuva jau šiandien turi labai stiprias pozicijas tam tikrose srityse: lazerių, nišinės medicinos, biotechnologijų. Nors tai ne taip gerai matomos sritys, nes nėra skirtos plačiam naudojimui, kaip „Apple“ ar „Facebook“, tai vienos sudėtingiausių ir daugiausia pridėtinės vertės kuriančių verslo sričių.
Regioninei lyderystei svarbus didelis mastas, šiandien jį realiausia išauginti plėtojant paslaugų centrus. Pastaruoju metu Lietuvoje ypač stipriai plečiami paslaugų centrai, įsteigti pasaulyje žinomų įmonių („Barclays“, „Western Union“) centrai, kurie jau dabar įdarbina daugiau specialistų nei su nostalgija taip mėgstamos linksniuoti sovietinės neefektyvumo gigantės.
Robertas Šapalas, I. Laurso įkurtos rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ rinkodaros vadovas, mano, kad dabartinė situacija yra gera. Lietuvoje steigiama vis daugiau tarptautinių įmonių filialų, yra daug pavyzdžių, kaip kitų šalių startuoliai perkelia savo verslą į mūsų šalį, Vilniuje planuojama statyti išskirtinį Europoje technologijų parką.
„Vinted“ įkūrėjas Mantas Mikuckas taip pat pritaria, kad ateityje galime tapti regiono centru, bet su sąlyga, jeigu tai taps prioritetine ir ilgalaike valstybės ekonominės plėtros kryptimi. Aukštosios technologijos – tai sritis, kuriai labai svarbu koncentracija ir sinergija. Silicio slėnis klesti, nes ten yra tūkstančiai aukštųjų technologijų įmonių, šimtai tūkstančių specialistų, kurie dalijasi patirtimi, auga, nes padeda vieni kitiems. Tai sukuria labai stiprų traukos lauką, prie jo jungiasi dar daugiau įmonių ir specialistų iš kitų šalių. Tokį patį fenomeną kuria Izraelis. Pasak M. Mikucko, mums svarbiausia turėti kuo daugiau inovacijų centrų (didelių IT bendrovių padalinių, atliekančių mokslinius tyrimus), apie juos pradės burtis daugybė kitų inovatoriškų verslų, nes daugėja patyrusių specialistų, padirbusių su pasaulinio lygio produktais ir galinčių šią patirtį atsinešti į jaunas įmones – startuolius.
Kodėl nematyti viešojoje erdvėje?
Galingiausias pasaulio žmogus – JAV prezidentas – bent sykį per metus susitinka diskusijai su IT gigantų vadovais, o po tokių susitikimų gimsta nauji įstatymai ar pataisos, leidžiančios JAV išlikti naujų technologijų kūrimo lyderėmis (taip gimė garsusis JOBS įstatymas, jis dar labiau paspartino smulkaus, bet iniciatyvaus verslo finansavimą JAV). Lietuvoje, nors prezidentė ir teikia „Gazelės“ apdovanojimus sparčiausiai augančioms smulkiojo ir vidutinio verslo bendrovėms, politikų dėmesys pastarosios gerokai mažesnis.
Iš dalies taip yra ir todėl, kad viešojoje erdvėje iš IT jau uždirbę žmonės reiškiasi mažai ar visai nesireiškia, tarsi palieka laisvą erdvę tiems, kurie verslą sukūrė su nomenklatūros pagalba ir šiandien veržiasi visus mokyti verslo sėkmės paslapčių. Pasak vieno startuolio įkūrėjo, taip yra, nes visų pirma dauguma aukštųjų technologijų įmonių įkūrėjų sulaukė sėkmės įgyvendindami savo idėjas, o ne siekdami šlovės ar pinigų. Svarbiausia, kad tai pasiekė dėl savo gabumų, o ne dėl įtakos, todėl ir nesiekia savo įtakos didinti. Sunku vertinti individualius atvejus, tačiau akivaizdu, kad tai kitokio mentaliteto žmonės, jie retai puikuojasi prabanga, vakarėliais, dėmesiu, net ir būdami vieni turtingiausių žmonių savo šalyje.
„Politikai ir barbės veržiasi į viešąją erdvę, nes jų verslas ar sėkminga veikla priklauso nuo to, todėl jie pasiryžę ne tik skirti tam laiko, bet ir atlikti tai žiniasklaidos reitingams palankiu formatu. IT srityje klestintys žmonės paprastai patys veržiasi dalyvauti tik toje veikloje, kur sugebės sukurti ką nors vertingo. IT ir apskritai visos inovatyvios ekonomikos atstovai dažniau būna jaunosios kartos profesionalai, kurie šiuo metu daugiau užsiėmę verslo plėtra. Manau, ateis toks laikas, kai stabilesnė verslo perspektyva ir solidesnis amžius leis jiems daugiau laiko skirti visuomeninei veiklai, o jų intelektas, žinios ir resursai leis tai atlikti maksimaliai kokybiškai, taigi manau, kad netolimoje ateityje turėsime proveržį ir šioje srityje“, – pasakoja J. Laneckis.
Anot R. Šapalo, lietuviai kuklesni: „Startuolius dažniausiai įkuria paprasti žmonės ir ne tam, kad pasirodytų, turėtų įtaką, bet kad įgyvendintų savo idėjas, kuriomis tiesiog gyvena. Todėl žmogui, stovinčiam už startuolio, viešumas nėra prioritetas.“
Dauguma kalbintų IT srityje įtakingų asmenybių pastebi ir tai, kad nors ir nesiverždami į viešąją erdvę bei nesistengdami paveikti valstybės politikos beveik visi sėkmingai IT verslus įsteigę žmonės, tokie kaip I. Laursas, tuo pat metu stengiasi šviesti jaunąją kartą, dalytis įgytomis žiniomis. Jie pataria aukštųjų mokyklų valdyboms, vyksta į mokyklas, kolegijas, universitetus ir mielai pasakoja, kaip pradėti verslą, kodėl tai yra gerai ir t. t. I. Laursas teigia, kad taip vykdo socialinę misiją – skleidžia Vakarų verslo idėjas ir filosofiją, mat daugeliui studentų trūksta bazinių žinių apie verslą. Statistinis lietuvis dažnai mano, kad verslas – dideli pinigai, ir tuo apsiriboja. O juk taip nėra.
Ko trūksta?
„Mums trūksta į aukštąsias technologijas orientuotos švietimo sistemos – programavimo pagrindų mokymo jau nuo 5–6 klasės, universitetų, kurie rengtų rytdienos specialistus pagal pasaulinius standartus. Trūksta kryptingų valstybės investicijų į inovacijų centrų pritraukimą, technologijų verslo finansavimą per fondus ankstyvoje, rizikingiausioje stadijoje. Svarbiausia, kad pagrindinių valstybės vadovų galvose ir veiksmuose tai taptų prioritetu ne artimiausius dvejus trejus, bet mažiausiai 10 metų“, – teigia M. Mikuckas.
Anot jo, ir biurokratiniai veiksniai nebėra didelė kliūtis daugeliu atvejų. Kliūtis – tai perspektyvos nematymas. Žvelgiant labai pragmatiškai, aukštųjų technologijų verslą geriau steigti Silicio slėnyje, Berlyne, galbūt net Estijoje ar Suomijoje. Nes ten yra didelė koncentracija patyrusių specialistų. Svarbiausia ten yra tikėjimas, kad ateityje bus dar geriau. Pavyzdžiui, Estijoje programavimo moko nuo 6 klasės, vadinasi, verslininkas žino, kad su laiku programuotojų šioje šalyje ne mažės, o tik daugės.
Kad atsirastų perspektyvos matymas, Lietuvoje reikia naujos švietimo sistemos krypties, orientuotos į technologijas. Reikia valstybės pastangų pritraukti aukštųjų technologijų įmonių su siekiu čia kurti inovacijas, o ne skambučių centrus. Reikia finansavimo infrastruktūros rizikingiems technologijų verslams. Ir svarbiausia – tvirtos krypties valstybiniu lygmeniu, kad žmonės pradėtų matyti, jog viskas bus geriau ir geriau, vadinasi, čia gera viena startuoti su technologijų verslu.
I. Laursas mano, kad valstybė neturi padėti verslui – verslas turi padėti valstybei, tačiau valstybė privalo sudaryti sąlygas verslui. „Jei valdžia nesudaro gerų sąlygų verslui, ji iš esmės griauna šalies ekonominę bazę ir silpnina šalies pozicijas. Dialogas šioje srityje būtinas, tačiau vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kur yra šio dialogo ribos, neįmanoma. Manyčiau, optimalus būdas būtų stebėti, kaip ši simbiozė plėtojama kitose šalyse, ir mėginti perimti sėkmingas praktikas“, – teigia I. Laursas.
Apibendrinimas
Šiandien tikrai turime kuo džiaugtis. Nes spurtas, kuris prasidėjo prieš keletą metų, šiandien duoda dividendus. Kartu norime atsiprašyti, kad negalėjome įvardyti visų įmonių ir startuolių, kurie sėkmingai kuria savo ir Lietuvos ateitį, nes aktyviai veikiančių startuolių šiandien jau yra per 1,5 tūkstančio! Taigi turime visas prielaidas drąsiai žvelgti į ateitį. Vis dėlto norime atkreipti gabių ir kūrybingų žmonių dėmesį, kad vienytis siekiant daryti įtaką valstybės politikai reikia. Jei norime, kad proveržis iš upelio taptų sraunia upe, negalime leisti, kad valstybės politikai didžiausią įtaką turėtų nekilnojamojo turto projektų vykdytojai ar žemos pridėtinės vertės produkcijos gamintojai. Todėl laikas telktis ir reikalauti iš vyriausybės dar daugiau dėmesio Lietuvos pažangai.
XXX
PERSPEKTYVIAUSI STARTUOLIAI
„Eylean Board“ – judriųjų(angl. agile) projektų valdymo sistema tiems, kas dirba naudodami „Kanban“ ar „Scrum“ filosofiją. Keturių žmonių komanda generuoja 200 tūkst. JAV dolerių pajamas kasmet ir bendradarbiauja su „Tesla“, „British Petroleum“ bei kt. Į startuolį investuota 1 mln. JAV dolerių.
„TrackDuck“ skirtas interneto tinklalapių dizaineriams ir administratoriams, kad galėtų bendradarbiauti su savo klientais kurdami tinklalapius. Jau turi 12 tūkst. vartotojų 129 šalyse. Su investuotojais tariamasi dėl 500 tūkst. JAV dolerių investicijos.
„Planner 5D“ kiekvienam leidžia suprojektuoti savo būstą, lyg būtų interjero dizaineris, ir be jokių papildomų žinių. Jau turi 3 mln. vartotojų. Su investuotojais tariamasi dėl 2 mln. JAV dolerių investicijos.
„Dragdis“ – įskiepis naršyklei, skirtas naršymui internete supaprastinti. Jau turi 63 tūkst. vartotojų. Su investuotojais tariamasi dėl 500 tūkst. JAV dolerių investicijos.
„Soundest“ – specializuota el. pašto rinkodaros sistema, skirta el. komercijai. Startavęs 2014 m., startuolis jau teikia savo paslaugas daugiau nei 6 tūkst. el. parduotuvių 115 šalių. Jį pasirinko ir „Spotify“. Su investuotojais tariamasi dėl 500 tūkst. JAV dolerių investicijos.
„MobiFOR“ leidžia greitai ir paprastai susikurti el. parduotuvę per kelias minutes. Su investuotojais tariamasi dėl 450 tūkst. JAV dolerių investicijos.
„Copictures“ siūlo paslaugas naujienų agentūroms – suteikia realaus laiko legalų turinį iš viso pasaulio. Su investuotojais tariamasi dėl 2 mln. JAV dolerių investicijos.
„CGTrader“ siekia sukurti 3D modelių parduotuvę 3D spausdintuvams ir tiems, kam reikia 3D kompiuterinės grafikos paslaugų (pavyzdžiui, trimačio produkto vaizdo). Su investuotojais tariamasi dėl 3 mln. JAV dolerių investicijos.
„JobRely“ – naujas būdas, padedantis sujungti savo kontaktų ratą, profesinę patirtį ir darbuotojų ieškančias įmones. Su investuotojais tariamasi dėl 400 tūkst. JAV dolerių investicijos.
„TutoTOONS“ – lietuvių edukacinių žaidimų kūrėjai gali pasigirti, kad jų žaidimus žaidžia 10 mln. žmonių pasaulyje. Su investuotojais tariamasi dėl 1,5 mln. JAV dolerių investicijos.
„TransferGo“ siūlo tarptautinę pinigų persiuntimo paslaugą. Žadamos pritraukti investicijos – 6 mln. JAV dolerių.
„WoraPay“ – mobiliųjų mokėjimų sistema, leidžianti mokėti už produktus ir paslaugas iš mobiliųjų piniginių. Su investuotojais tariamasi dėl 2,5 mln. JAV dolerių investicijos.
„Bliu Bliu“ – novatoriška kalbų mokymosi sistema, kurią sugalvojo ir šiuo metu kuria Lietuvoje gyvenantis italas. Su investuotojais tariamasi dėl 1,2 mln. JAV dolerių investicijos.
Nuotraukoje: Ilja Laursas nuolat pabrėžia, kad Lietuvoje įtakingas tas, kuris turi valdžią ir galią, o užsienyje šis žodis reiškia, kad esi padaręs įtakos tam tikros srities plėtrai.
Informacijos šaltinis – žurnalas "Valstybė" (www.valstybe.eu)
2015.06.05; 06:22
