Davose atkreiptas dėmesys į Lietuvos vandens išteklius ir jų apsaugą


Print

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Pasaulio ekonomikos forume Davose, kurio pagrindinė tema šiais metais – „4-oji industrinė revoliucija“.

Neformaliame įtakingų politikos ir ekonomikos lyderių, viešosios nuomonės formuotojų ir pasaulinio verslo atstovų susitikime diskutuota, kaip inovacijos keičia pasaulio ekonominę ir socialinę aplinką, kaip modernios technologijos gali padėti išspręsti globalias nedarbo, skurdo ir nelygybės, klimato kaitos bei medicinos problemas.

Šalies vadovė dalyvavo Jungtinių Tautų ir Pasaulio banko iniciatyva surengtame valstybių vadovų susitikime dėl pasaulio vandens išteklių prieinamumo ir vandens kokybės išsaugojimo.

Prezidentės teigimu, vandens trūkumas ir saugumas yra pasaulinė problema, galinti  tapti tarptautinių konfliktų, socialinių įtampų priežastimi ir paskatinti dar didesnius migracijos srautus. Jai spręsti reikalingas sutelktas tarptautinės bendruomenės atsakas.

Dėl augančio užterštumo ir klimato kaitos poveikio apie 40 proc. Žemės gyventojų susiduria su vandens trūkumu, 1,8 milijardo žmonių geria užterštą vandenį, kasdien dėl ligų, susijusių su vandens ir sanitarijos trūkumu, miršta beveik 1000 vaikų. Ateityje vanduo gali tapti brangesnis nei dujos ar nafta.

Davose Prezidentė taip pat pabrėžė, jog vienas didžiausių iššūkių  – prie ES sienų vystomų industrinių projektų saugumo kontrolė. Vandens kokybės užtikrinimui ir gamtos išteklių apsaugai Europos Sąjungoje būtina stiprinti bendradarbiavimą tarptautiniame lygmenyje.

„Vandens saugumas – aktualus ir Lietuvai. Mūsų valstybė gerai tvarko savo vandens išteklius ir gali didžiuotis puikia jo kokybe. Bet daug kas priklauso ir nuo kaimyninių šalių požiūrio į energetinės infrastruktūros saugumą. Lietuvos kaimynystėje statoma Astravo atominė elektrinė aušinimui naudos Neries vandenį. Šis projektas neatitinka tarptautinių saugumo reikalavimų. Todėl apie tai kalbėti būtina aukščiausiu tarptautiniu lygiu. Upės neturi sienų, o neatsakingas vandens išteklių naudojimas gali turėti skaudžių padarinių visiems“, – sakė Prezidentė.

Pagal vandens švarumą ir nuotekų tvarkymą – Lietuva tarp pirmaujančių ES valstybių. Geriamojo vandens kokybė mūsų šalyje atitinka beveik 100 proc. ES reikalavimų, o Vilnius yra vienas iš nedaugelio Europos miestų, kuriuose nuotekų tvarkymo sistema visiškai atitinka ES direktyvas. Lietuvos  įmonės modernias vandenvalos technologijas eksportuoja į daugelį Europos, Azijos ir Afrikos šalių.

Prezidentė prisijungė prie 15 valstybių vadovų grupės, kuri formuos pasaulinę vandens ir išteklių apsaugos politiką. Šioje grupėje taip pat dalyvavo PAR, Meksikos ir Vengrijos prezidentai, Kinijos, Indijos ir Nyderlandų premjerai, Maroko Karalius

Vandens prieinamumo užtikrinimas, tvarus vandens išteklių valdymas ir sanitarija – vienas svarbiausių JT „Darnaus pasaulio vystymosi“ tikslų. Pasaulinė bendruomenė yra užsibrėžusi ambicingą tikslą užtikrinti, jog po 15 metų švarus vanduo būtų prieinamas kiekvienam pasaulio žmogui.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.01.23; 05:05


Prisijunkite prie diskusijos