Minint sovietinės armijos išvedimo 20-metį po Europos Sąjungos (ES) Europos reikalų ministrų susitikimo Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad jam kelia nerimą didžiojoje politikoje atsirandančios radikalios jėgos. Anot jo, „reikia nuslopinti tuos populistinius, radikalius ir, neslėpkime to, ksenofobiškus ir nacionalistinius junginius, kurie kartais kelia galvą“.
Ministro nuomone, rinkimuose neturėtų dalyvauti tokios partijos, kurios nepritaria vieningos Europos idėjai, – nusiteikusioms prieš ES partijoms neturėtų likti vietos politikoje.
Šis LR Užsienio reikalų ministro viešas pareiškimas sukėlė didelį atgarsį visuomenėje. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai nurodo, jog siūlymas daliai žmonių uždrausti dalyvauti valstybės gyvenime yra aiškiausias totalitarinės valstybės siūlymo požiūris – tai siūlymas imtis represinių priemonių psichologine ir moraline prasme.
Pažymėtina, kad minėtam ministrui viešnagės Lenkijoje metu atsiprašius lenkų tautos dėl LR Seimo nepritarimo lenkiškų pavardžių įteisinimui, Lietuvos Respublikos Prezidentė yra pareiškusi, jog „valstybės vardu daryti pareiškimus gali tiktai tautos renkami pareigūnai, o ne skiriami“. Tad kai kurie Lietuvos Respublikos Seimo nariai jau viešai diskutuoja apie nepasitikėjimą LR Užsienio reikalų ministru dėl jo nuolat skelbiamų viešų pareiškimų.
Lietuvos žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja įsitikinimų laisvę. „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (25 str.). Konstitucija taip pat laiduoja piliečiams teisę „laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams“ (35 str.)
Lietuvos Respublikos Politinių partijų įstatymo preambulėje nurodoma, kad „politinių partijų įvairovė užtikrina Lietuvos Respublikos politinės sistemos demokratiškumą“.
Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių „teisę laisvai jungtis į politines partijas, dalyvauti jų veikloje bei iš jų išstoti“ (3 str.) Jame nurodoma, kad„ draudžiama steigtis ir veikti politinėms partijoms, kurių steigimo ar programiniuose dokumentuose propaguojama ar veikloje praktikuojama rasinė, tautinė, religinė, socialinė nelygybė ir neapykanta, autoritarinio ar totalitarinio valdymo, valdžios užgrobimo prievarta metodai, karo ir smurto propaganda, žmogaus teisių bei laisvių, viešosios tvarkos pažeidimai, kitokios idėjos bei veiksmai, prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos įstatymams ir nesuderinami su visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis“ ( 4 str.3 d.). Taigi nei Konstitucija, nei minėtas įstatymas nenumato jokių politinių partijų veiklos apribojimų, jeigu ši veikla neprieštarauja nurodytoms nuostatoms.
Kadangi LR Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pareiškimas yra tiesiogiai susijęs su piliečių konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis, Lietuvos žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos prašo Jus paaiškinti, ar ministro išsakyti teiginiai yra nekorektiškai išreikšta asmeninė nuomonė, ar tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės naujos Europos Sąjungos integracinės nuostatos?
LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR KITŲ NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ KREIPIMASIS, adresuotas Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui p. Algirdui Butkevičiui ir Žiniasklaidai
Pasirašė:
Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Vytautas Budnikas
Asociacija nepartinis demokratinis judėjimas – Krescencijus Stoškus
Piliečių gynybos paramos fondas – Stasys Kaušinis
Gudų kultūros draugija Lietuvoje – Fiodor Niunka
2013.09.11
