Kai Vakarai įvedė sankcijas, Rusiją užliejo kaltinimų tėvynės išdavyste banga, rašo Newsweek. Pernai už tėvynės išdavystę buvo nuteista 15 žmonių, o tai 4 kartus daugiau, nei 2013 metais. 2015 metais šis skaičius, advokatų ir teisių gynėjų vertinimu, jau artėja prie dviejų tuzinų.
Šiandien bet kas gali būti apkaltintas tėvynės išdavyste, net žmonės, neprieinantys prie valstybės paslapčių, – konstatuoja opozicinė žurnalistė Zoja Svetova. – Procesai vyksta už uždarų durų, ir dažnai apie juos sužinoma tik po to, kai paskelbiamas nuosprendis“.
Zojos Svetovos nuomone, paprastai žmogus, neteisingai apkaltintas išdavyste, prisipažįsta esąs kaltas, tikėdamasis švelnesnės bausmės.
„Priežastis, dėl kurios daugėja Rusijos piliečių, apkaltintų tėvynės išdavyste, – 2012 metais prezidento Vladimiro Putino priimto įstatymo prieštaringumas. Pagal jo neaiškias formuluotes, išdavyste gali būti apkaltintas bet kuris žmogus, teikiantis užsieniečiams ar tarptautinėms organizacijoms „prieš Rusijos saugumą nukreiptą“ informaciją, net jeigu ta informacija paimta iš atvirų šaltinių. Kaltinamieji ir jų advokatai dažnai nežino, kokie konkretūs kaltinimai jiems inkriminuojami“, – rašo korespondentas Markas Benetsas.
Viena iš triukšmingiausių buvo septynių vaikų motinos Svetlanos Davydovos istorija. Ji buvo suimta už telefono skambutį į Ukrainos ambasadą. „Tai buvo padaryta žmonėms pagąsdinti, parodyti jiems, kad net žindyvė gali atsidurti už grotų, jeigu to panorės specialiosios tarnybos“, – leidinys cituoja Davydovos advokatą Ivaną Pavlovą.
Ir jeigu Davydovos byla dešimčių tūkstančių žmonių prašymu buvo uždaryta, kitiems kaltinamiesiems ne taip pasisekė, pabrėžia leidinys, primindamas radijo inžinieriaus Genadijaus Kravcovo ir fiziko Maksimo Liudomirskio atvejus.
„Valstybinė propaganda vaizduoja visą likusį pasaulį kaip grėsmę Rusijos nacionaliniam saugumui, – pasakoja opozicinis politikas Levas Šlosbergas. – Kad priverstum žmones patikėti tokiu mitu, reikalingi priešo agentai. Specialiosios tarnybos medžioja žmones, turinčius reikalų su užsieniečiais, ir tai vadina šnipinėjimu“.
Išdavyste kaltinami ne tik privatūs asmenys, bet ir nevyriausybinės organizacijos, kurių „politinė veikla“ finansuojama iš užsienio. Virtinė nekomercinių organizacijų, atsisakiusių pasiskelbti „užsienio agentėmis“, o tai Rusijoje prilygsta šnipinėjimui, buvo priverstos nutraukti darbą, rašo leidinys.
Be to, Rusijos valdžia vis dažniau stengiasi atkalbėti Rusijos gyventojus nuo kelionių į užsienį, gąsdindama Amerikos specialiosiomis tarnybomis, kurios, girdi, medžioja Rusijos piliečius, arba siūlydama įvesti išvažiavimo vizas. Tokia įtarumo atmosfera jau paskatino daugelį vakarietiškai nusiteikusių rusų palikti šalį.
Marato Gelmano nuomone, Kremlius tik džiaugsis, jeigu visi tie 14 procentų, kurie nesutinka su Putino politika, kuo greičiau išvažiuos.
Informacijos šaltinis: Newsweek.
2015.12.16; 06:28
