Šiuo laišku mes, Vilniaus miesto akademinis jaunimas, norime atkreipti Jūsų dėmesį į mums iškilusius neaiškumus ir nesusipratimus dėl tam tikrų grupių, gyvenimo būdų bei stilių propagandos bei reklamos, kuri platinama su lygių galimybių įgyvendinimo priedanga, pažeidžiant kitokią gyvenseną pasirinkusių žmonių – daugumos – teisėtus lūkesčius dėl saugios ir jaukios socialinės bei kultūrinės aplinkos.
Analogiško pobūdžio laišką jau esame siuntę 2007 m. gegužės 5 d. ir sulaukėme teigiamos reakcijos bei veiksmų iš to meto politikų. Tikėdamiesi supratimo ir aktyvių veiksmų dar kartą jį siunčiame. Norime pabrėžti, kad mes nekritikuojame, nesmerkiame ir kitaip neužgauname gegužės 8 d. viešos akcijos „Baltic pride“ dalyvių, bet siekiame sužinoti atsakymus į mums iškilusius neaiškumus. Norėtume sulaukti atsakymų į šiuos klausimus:
1. Kuo homoseksualaus gyvenimo būdo propagavimas prisideda prie tokių žmonių lygybės darbo rinkoje ir kitur užtikrinimo? Ar eisena Vilniaus gatvėmis iš tiesų pakeis darbdavių požiūrį į homoseksualius darbuotojus?
2. Ar agresyvi, prikišama homoseksualių nuostatų bei gyvenimo būdo propaganda padidina kitus gyvenimo būdus pasirinkusių asmenų palankų požiūrį, o gal tik priverčia tradicinės orientacijos asmenis savo nuomonės nereikšti viešai, gilindama vidinę, kur kas pavojingesnę, netoleranciją?
3. Ar valdžios institucijos yra susipažinosios su tyrimu, kurie tyrė homoseksualaus elgesio ir AIDS ligos paplitimą (Pvz.: JAV: 2009 metais Ligų kontrolės centras passkelbė, jog homoseksualūs vyrai serga AIDS 50 kartų dažniau negu likusioji populiacija.) Kokių apsaugos priemonių bus imtasi šios ligos sustabdymui.
4. Ar visos visuomenės grupės, kurios jaučiasi marginalizuojamos (pvz., romai), sutinka ir nori, kad jų lygios teisės, kultūrinės raiškos bei socializacijos galimybės būti ginamos analogiškais būdais ir tokia pat retorika, kaip ir homoseksualų raiškos laisvė? Ar su „vaivorykštės“ emblema, vėliava identifikuojasi visuomenės grupės, ginančios moterų, fizinių ir psichinių neįgaliųjų, romų ir t. t. lygias galimybes?
5. Ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir visa lygių galimybių plėtros valstybinė strategija turi prioritetų ir kokie jie yra? Ar Lietuvos socialinė situacija sutampa, ar skiriasi nuo ES vidurkio? Ar nėra aklai įgyvendinamos ES nuorodos, kurios neatitinka Lietuvos socialinės situacijos ir kultūrinių ypatybių? Ar valstybė šiuo atveju gina tautines ir kultūrines tradicijas, ką įsipareigojo tautai agitacijos už stojimą į ES metu?
6. Ar valdžios institucijos, finansiškai ir organizaciškai prisidėjusios prie numatomų akcijų, yra pasirengusios valstybės administracinius ir finansinius išteklius skirti bet kurios kultūrinės ir socialinės mažosios grupės ar subkultūros (hipių, pankų, tarzanų gyvenimo būdo skleidėjų ir t. t.), kuri jaučiasi netoleruojama ir stokojanti raiškos, renginiams ir prisistatymams plačiajai visuomenei? Jei ne, kokie atrankos kriterijai bei principai?
7. Kaip planuojant akcijas ir visą lygių galimybių sklaidos programą atsižvelgta į tėvų teises auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus ir teisės aktais įtvirtintus valstybės įsipareigojimus padėti tėvams, kad jų vaikų nepasiektų informacija ir propaganda, priešinga jų šeimoje ugdomoms vertybėms? Kaip bus įgyvendintos „NEPILNAMEČIŲ APSAUGOS NUO NEIGIAMO VIEŠOSIOS INFORMACIJOS POVEIKIO“ įstatymo nuostatos, kokių apsaugos priemonių bus imamasi?
8. Kokių priemonių bus imamasi, kad nebūtų pažeisti strateginiai valstybės interesai gerinti demografinę situaciją? Kaip lygių galimybių programos rengėjai atsižvelgė į kylantį skirtingų žmogaus teisių konfliktą ir teisėtų lūkesčių balansą? Ar buvo atlikta programos analizė šiais požiūriais?
9. Ar valdančiosios partijos Lietuvos mastu ir Vilniaus miesto mastu prisiima atsakomybę už „Baltic pride“ renginius, jų poveikį visuomeniniam klimatui? Jei ne, kas už tai politiškai atsakingas? Kokiu mastu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba prisiima atsakomybę už šiuos renginius, jų turinį ir formą?
10. Ar siūlytumėte pedagogams organizuoti moksleivius stebėti viešos akcijos „Mes už visas gyvenimo spalvas“ dalyvių paradą? Ar tokiu atveju reikia gauti raštišką tėvų sutikimą? Jei taip, tai ar apklausėte miesto šeimas ir sulaukėte pritarimo, kad būtų duodamas leidimas parado organizavimui? Kokią įtaką tai turės moksleivių vystymuisi ir jų ateities kūrimui?
Mes, studentai, turime moralinę, socialinę ir pilietinę teisę gauti Jūsų atsakymus.
(Iš viso pasirašė per 130 studentų iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų bei universitetų)
Vytauto Visocko nuotr.
2010.04.09
