Seimas ketvirtadienį vėl atidėjo Miškų įstatymo svarstymą. Ežerų pakrančių užstatymo ir aptvėrimo entuziastai susirinko rytą prie Seimo. Su šūkiu “Už teisybę“. Savo miškų kolektyvizacijos modelį lygindami su Dievo apspręstu ir jiems nedviprasmiškai dovanotu.
Vėl trimituojama apie “šventą” teisę. Na gal ir rastų jie kokį kunigėlį, kuris palaimintų panašias nesąmones. Bet šventais paskelbti savo godžių siekių tikrai negalėtų. Itin aktyvūs LMSA siekiai vesti Lietuvą atgal į feodalizmą vargu ar pasieks tikslą. Ir pilietinė visuomenė bręsta, ir gamta nyksta. Nežiūrint jų absurdiškų teiginių, kad gamta be žmogaus negali gyventi. Puikiai gali. Ir mes patys puikiai gyventume, jei gerbtume ir skaitytumės su Ja.
Kodėl daugybė tautų ją vadina “Motina Gamta?” Susirinkusiems šiandien prie Seimo savivalės miškuose aktyvistams tokia mintis – amžiais ėjusi per pasaulio tautų sąmonę – giliai svetima. Bet gal feodalizmas nėra jau tokia bloga santvarka? Regis, ji puikiai įsipaišo į privatininkų šūksnius. Feodalas turi kiek palaikyti ubagus, nes antraip nebus kam dirbti jo žemėse. Ir apie tai mes kalbame demokratinėje Lietuvoje XXI amžiuje?
Citata iš straipsnio LMSA (Lietuvos miškų savininkų asociacija) tinklapyje, pasirodžiusio tuoj po piketo: “Su piketuotojais išėjusiems susitikti Seimo nariams Jonui Šimėnui, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui, Edmundui Pupiniui, Kaimo reikalų komiteto pirmininkui, Broniui Bradauskui, Donatai Mieželytei, Erikui Tamašauskui, Andriui Endzinui ir kt. išsakytos opiausios problemos. Susidaro įspūdis, kad didžiulės Lietuvos kaimiškosios miškingos teritorijos, neleidžiant šalies piliečiams jose kurtis, palaipsniui „valomos” nuo gyventojų, kartu nesiimant jokių veiksmingų priemonių stabdyti augančią emigraciją”.
Ir vėl ta pati demagogija. Kiek gi galima? Kas yra „didžiulės kaimiškosios miškingos teritorijos“? Kas čia per naujadaras? Ar jis teisinis, ar lingvistinis? Kaip galima „išvalyti“ teritoriją nuo gyventojų, kurioje jie negyvena? Klausimų daug daugiau, nei atsakymų. Įžūli demagogija, kuri vis tik atsimuša į Lietuvos žmonių sveiką protą. „Šventieji“ privatininkai ir emigraciją čia perša. Bet kokios priemonės geros (kai pinigais kvepia).
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas išėjo pasiglamonėti su miškų naikinimo aktyvistais. Na kaip gi J.Šimėnas neišeis palaikyti savo nuoširdžių rėmėjų? Savo ideologinių „broliukų“? Negražu būtų. Iš paskos, žinoma, ir p. E.Pupinis, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, dvasinis J.Šimėno brolis dvynys. Na ir kitų „gamtosaugininkų“ Seime plejada. Kiek prisimenu, prie tikrų gamtosaugininkų piketų panašūs veikėjai neišeina. Matote, mūsų kišenės kūdos, visai ne kaip miško savininkų. Mes tik tą ubagę gamtą saugoti norime, ne pelno pasiutpolkę šokti pagal Mefistofelio kupletus.
O žmogų mūsuose jau priimta gerbti pagal jo kišenę, ar tikriau pagal jo „rinkos vertę“. Ar jaučiate, kur nusiritome? Kokioje duobėje tupime? Neskęstantis J.Šimėnas atvirai demonstruoja savo ryšį su finansiškai suinteresuotais asmenimis, proteguoja mažai žmonių grupei naudingus įstatymus. O jie eilinį kartą dangstosi po „paprastų“ žmonių skėčiais. Siekdami asmeninės, ir didelės, finansinės naudos. Tas ponui Šimėnui labai suprantama. Jau nebežinau, kokiam vilkui ar šakalui reikia staugti „neik per toli“, kad p. Jonas išgirstų. Bet nei jis, nei kai kurie Seimo nariai negirdi. Apkurto trumpam, ir tiek. Ar šitie amžini pataisų priėmimo atidėliojimai – ne sąmokslo teorija? Juk tą inicijavo Seimo narys A.Endzinas, aktyvus miškų užstatymo ir atitvėrimo rėmėjas. Maža to, frakcijos vardu. Labai norisi tikėti, kad ne. Bet garantijų jokių. Kas ką sugebės siųlyti ir bandyti prastumti kitą savaitę, paslaptis. Ką gi, seksime ir reaguosime.
„Teisybininkų“ akcija stublina tiek nuoširdžiai prijaučiančių jų asmeninio pelno siekiams atėjusių glėbesčiuotis parlamentarų kiekiu, tiek jau nebesliapiamu noru pelnytis mūsų gamtinio paveldo sąskaita. Niekas jokių namų nestatys – rypauja J.Šimėnas. A.Gaižutis – privatininkų ideologas – žvelgia į jį ne visai tikru žvilgsniu. Ir užtenka gi tokiems veikėjams įžūlumo krikštyti save „teisybės“ ieškotojais. Kieno teisybė? Pinigo, Mefistofelio? Tai pridėkite tuos žodžius prie savo šūkių apie Staliną. Pigi apgaulė nepraeis Seime. Kad ir kaip ten stengtųsi „teisybininkų“ kraujo brolis J.Šimėnas.
Matote kaip – jie „už teisybę“, o mes „už gamtą“. Visiškai priešingos sąvokos, ar ne? Gamta su teisybe nieko bendro neturi. Kiek darbo filosofams…
Nuotraukoje: straipsnio autorius gamtininkas Algirdas Knystautas.
2011.04.30
