Ką tik publikuotame straipsnyje „Kokias temas Lietuvos Seimo pirmininkė aptars su JAV, Izraelio ir Vokietijos ambasadoriais” Gintaras Visockas išsako nejaukius nuogąstavimus apie tai, kad 2021 metų kovo 24 dieną numatytame Lietuvos Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen (liberalų sąjūdis) susitikime su JAV ambasadoriumi Robert S.Gilchrist, Izraelio ambasadoriumi Yossef Levy ir Vokietijos ambasadoriumi Matthias Soon bus siekiama spustelėti Seimo pirmininkę, bandant įpiršti nuomonę, jog prof. Adas Jakubauskas yra netinkamas vadovauti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui.
Kaip atrodo, tokie nuogąstavimai nėra laužti iš piršto, jeigu prisiminsime, kad visai neseniai kai kurie iš čia paminėtų aukščiausiojo rango diplomatų labai piktai sureagavo į Valdo Rakučio pasisakymą Holokausto aukų atminimo dieną. V. Rakutis tąkart droviai užsiminė, kad Holokausto nusikaltimuose dalyvavo ir žydų tautybės asmenys, tarnavę getų policijoje. Žinia, bandymas prikabinti V. Rakučiui antisemito etiketę dėl tokio pasisakymo yra daugiau nei juokingas užmanymas, nes apie sadistinius getų policininkų žydų siautėjimus liudija perėję pragarus ir išlikę gyvi jų tautiečiai iš geto. Liudija tokius dalykus, kad net plaukai stojasi piestu. Taigi nebus didelis spalvų sutirštinimas pasakyti, kad dėvinčius skirtingas uniformas dušanskius buvo galima sutikti abiejose pusėse.
Kita vertus, jeigu aptartu atveju yra suprantamas dalykas skirtingai dedami akcentai arba net pasirinkimas nutylėti nepatogius dalykus, kad nebūtų kurstomos nereikalingos aistros, tai savo ruožtu minėtų ambasadorių galimas kišimasis į LGGRTC veiklą ir vadovybės formavimo peripetijas turėtų būti vertinamas kaip sunkiai protu suvokiama, visą mūsų gyvenimą dabar staigiai pasmardinusi istorija, kai niekingi asmenys persiėmė nešvankiausių okupantų vaidmenimis. Ne pro šalį bus pastebėti ir tai, kad šįkart žydų nacionalistų išpuolį išprovokavo klausimas – ar galima tikėti pasaulio teisuolio liudijimais, jeigu jie netelpa į nusistovėjusias ir kažkam labai parankias lietuvių dergimo schemas?
Jeigu pastebėjote, kalbu ne apie valstybių santykius, juolab čia neminiu sąjungininkų tarpusavio įsipareigojimų. Kalbame apie atskirus piktavalius asmenis, kurie, kaip dabar jau turime didesnį ar mažesnį pagrindą teigti, netinkamai atstovauja savo valstybėms ir, be visa ko kito, gali paskatinti antisemitinių nuotaikų pasidauginimą. Žmogiškasis faktorius čia yra ne paskutinėje vietoje, o mes privalėtume paieškoti būdų, siekiant pranešti sąjungininkų politikos formuotojams ir visiems geros valios žmonėms apie tai, kad negabios ir šiurkščios būtybės yra blogas pasirinkimas tarpininko vaidmeniui. Nenustebčiau, jeigu sužinočiau ir tai, kad ir dabartinis JAV ambasadorius Lietuvoje taip pat yra žydų tautybės asmuo, atstovaujantis ne tiek didžiosios valstybės interesams, kiek užkulisiniams veikėjams su nesubalansuotomis ambicijomis.
G. Visockas užsiminė apie galimą spaudimą, savo ruožtu aš tokį grubų ir nevalyvą ambasadorių kišimąsi į mūsų šalies istorinės atminties formavimo sferą būčiau linkęs vadinti prievartautojo nesusiturėjimu, pademonstruojant labiausiai iškrypėliškus refleksus. Dabar pabandykime įsivaizduoti visi kartu – ar liks nors mažiausias pasiryžimas būti sąjungininku, ginant laisvės ir demokratijos vertybes, išprievartautam, pažemintam žmogus, ar turėsime teisę, iškilus būtinybei, kviesti tautiečius ginti savo šalį su ginklu rankose, jeigu dabar pasisakome už moraliai išprievartautųjų subkultūros suklestėjimą? Kaip taip atsitiko, kad kovojant už laisvę visame pasaulyje, savo šalyje užsiauginome visą vidujai nugalėtų, nelaisvų žmonių generaciją, gyvenimo sampratą grindžiančią prisitaikėliškumo ir pataikūniškumo įpročiais, individų sėkmės istoriją ir tarptautinės karjeros galimybes siejančią su tautos istorinės atminties išniekinimo veikla.
Kaip jums atrodo, su dideliu džiugesiu ar pažymėta liūdesio bei rezignacijos atšešėlių Seimo pirmininkė atvyks į susitikimą su ambasadoriais būti (galimai) išprievartautai? O gal Viktorijos Čmilytės-Nielsen nuspręs atidėti susitikimą iki geresnių laikų, kai sąjungininkių interesams atstovaus jau kiti ambasadoriai, labiau atviri nuomonių įvairovei. Kažin kažin… Šiandienos nusakymui, kaip atrodo, labiausiai tinka posakis, kad, galimas daiktas, per mūsų nepriklausomybės laikotarpį buvo ir blogesnių valdžių dalykiniu požiūriu, tačiau tokių morališkai nusususių anksčiau tarsi ir nepasitaikydavo.
O kas lieka mums, kai Lietuva tapo vienu iš svarbiausių judonacizmo išbandymo poligonu? Gal kitą kartą į Seimą jau reikės rinktis politikus, kurie skelbsis, kad Palestiną palaiko labiau nei Izraelį, a?
2021.03.22; 13:00
Gerb. Autoriau,
gal nereikėjo ne taip politkorektiškai, kai reikėjo „Prievartautojai ambasadorių vaidmenyje” rašyti?
Pažiūrėjus į foto iškart matosi iš kokio lizdo tas JAV ambasadorius.
TŪKSTANČIAI SUŠALUSIŲ Į LEDĄ LIETUVIŲTREMTINIŲ LAVONAI.
1.Gyvuliniuosetraukinių vagonuose – tūkstančiai sušalusių į ledą lietuvių tremtinių lavonai…1941 birželio 14 d. buvo šio masinio lietuvių žudymo akcijos pradžia. Lietuvos okupantai, Kremliaus komisarai žydai ir vietiniai “stukačiai” zingeriai suvarė nekaltus lietuvius žemdirbius į geležimi kaustytus, sandariai uždarytus ir užplombuotus gyvuliams pervežti skirtus vagonus velniškam tikslui- juos numarinti lėta bado, troškulio ir šalčio mirtim. Paimkim atskirą, judančio amžino įšalo kryptimi, traukinio užplombuotą vagoną, iš kurio į aplinką sklido prašymai “duokit gerti”, priešmirtinės aimanos. Bandykim bent iš dalies suvokti, įsivaizduoti užplombuotų gyvuliniame vagone, pasmerktųjų miriop, paskutines gyvenimo savaites, dienas ir valandas. Tai buvo lietuviai žemdirbiai, psichologiškai neparuošti priešintis nesuprantamam, paranojinia mraudonųjų okupantų žydų norui juos nužudyti. Beprotiškai žiauri Kremliaus žydų komisarų masinio žmonių žudymo TRĖMIMŲ PRIEDANGOJE “technologija” – užplombuotų gyvuliniuose mirties traukinio vagonuose tremtinių laukė lėta, kankinanti mirtis. Paskutinis šio tremtinių žudymo proceso etapas – į ledą sušalę lavonaibuvo iškraunami amžino įšalo žemėje ir specialiose dykvietėse užkasami. 2. Ant diktatoriaus Stalino motinos kapo yra pastatyta žydų ritualinių apeigų taurė KIDDUŠ. Josifas Stalinas yra žydas. Rašytojo A.Solženycino (Nobelio premija)duomenimis po 1917 metų perversmo, užgrobę valdžią Rusijos imperijoje, raudoniejiKremliaus komisarai žydai sunaikino apie 60 milijonų rusų,200 tūkstančių stačiatikių dvasininkų,1932 -1933 m., Holodomor karo akcijos metu, okupuotoje Ukrainoje badu numarino 11 milijonų ukrainiečių valstiečių. Po 1945 m. Lietuvoje sunaikinta apie milijonas lietuvių, trečdalis tautos. 3.Tūkstantmetėsekta yra ištobulinusi masinio “gojų” žudymo, smegenų plovimo, dezinformacijos per žiniasklaidos priemones “technologijas”. Pavyzdžiui, draudžiama minėti asmens tautybę, nes Lietuvos okupantai Kremliaus raudonieji komisarai yra žydai. Tautybės paminėjimas raudoniesiems žydams pavojingas dalykas – žmonės galėjo atkreipti dėmesį į dominuojančią NKVD-KGB žudikų okupantų tarpe žydų tautybę. 4.Ikišiol Lietuvos teismas neįvardino genocidinių nusikaltimų, masinių žudymų okupacijos laikotarpiu. Neveikia okupacinės žalos atlyginimo įstatymas. Kremliaus gangsteriai toliau terorizuoja, plėšia, grobia, žudo …Mąstančio piliečio pareiga – įtakoti politinę valią pradėti teismo procesą. Nebaudžiami nusikaltimai skatina naujus nusikaltimus. Lietuvos Genocido centro paskirtis – ruošti medžiagą baudžiamąjai bylai – būtina teisme įvardinti lietuvių tautos masines žudynes, genocidą. Pagarbiai Arvydas Damijonaitis
Kaip atrodo bent man, jeigu begėdiškas Izraelio ambasadorius ir toliau mus mokys gražaus elgesio, kišis į Lietuvos institucijų veiklą, sieks primesti savo valią lietuvių istorinės atminties klausimais, mums neliks nieko kito kaip rinktis į protesto mitingą Izraelio ambasados prieeigose. Tai butų proga korektiškai ir civilizuotu būdu išsakyti šalies gyventojų daugumos pasidygėjimą dėl ambasadoriaus negarbingo elgesio. Kas ne kas, o Gitanas Nausėda čia tikrai yra niekuo dėtas, prezidentas taip pat ne kartą buvo pasalūniškai užgauliojamas dėl neva, kaip būdavo leidžiama suprasti, nepakankamai teisingos linijos lietuvių istorinės atminties klausimais, tačiau dabar pagalvojau ir apie tai, kad Dalios Grybauskaitės prezidentavimo metais Izraelio ambasada kažin ar būtų išdrįsusi taip bjauriotis, žinodama apie gana tiesmukišką prezidentės charakterį. Anoji nebūtų leidusi tokio ar panašaus laipiojimo mėšlinomis kojomis ant mūsų galvų.
Pritariu tamstai,tik dėl Grybauskaitės ne,prisiminkim kaip ji Gedimino ordinu apdovanojo izraelitę brancovska nežinia už ką,gal už tai kad jos vyras dalyvavo lietuviško Kaniukų kaimo išžudyme…
Man atrodo žydams-komunistas svyla padai kuomet atskleidžiama istorinę tiesą. Tam naikinami, už-slaptinami archyvai. Šiandien jau ne paslaptis, kad Pirmojo pasaulinio karo išdavoje, 1917 m. Rusijai pasukus demokratijos link (Laikinoji vyriausybė), iš Šveicarijos „užplombuotame vagone“ atvykę (daugumoje) žydai-revoliucionieriai įvykdė perversmą. Ilgai nedelsdami tie patys veikėjai sukūrė KOMINTERMĄ, užsibrėždami tikslą užvaldyti visą pasaulį. Perversmo išdavoje pačioje Rusijoje įsigalėjo pasibaisėtiną tironiją („proletariato“ diktatūra, koncentracijos stovyklos, raudonasis teroras, „trojkos“, komisarų valdžia, rekvizicijos, cenzūra, nacionalizacija, ČK, OGPU, NKVD, NKGB, … ) Bolševikinio/komunistinio lagerio visuomenei buvo primestas lenininis-stalininis-marksistinis-engels‘inis mąstymas, platintas ne tik imperijos viduje, bet ir visame pasaulyje. Nuo tada visas pasaulis tapo padalintas į du prieštaraujančius karinius blokus. ŽMONIJAI IŠKILO SUSINAIKINIMO GRĖSMĖ, kuri tęsiasi iki šių dienų. Manytina, jeigu ne raudonųjų komisarų sukurtas KOMINTERNAS, bolševikinė/komunistinė imperija, vargu ar būtų kilęs Antrasis pasaulinis karas, ko pasėkoje žmonija patyrė neapsakomas netektis.