Edvardas Čiuldė. Netrivialios tautos įstatymas


Print
Edvardas Čiuldė, šio komentarto autorius

Žinia, lietuvių požiūris į brolius lenkus yra, švelniai tariant, prieštaringas. Nuomonės čia svyruoja didžiausia amplitude, keičiasi zigzagais, jeigu nelaikysime už nekintančią konstantą širdperšą dėl istorinių nesusipratimų, Lietuvos šantažo prieškariu arba iš naujo keliamų bangų pavardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis klausimu mūsų dienomis.

Kaip atrodo, lenkų taip pat būna visokių, andai šią mintį esu bandęs išsakyti straipsnelyje, visiškai aiškiu pavadinimu „Didieji ir mažieji lenkai“ http://l24.lt/lt/nuomones–komentarai/item/30959-sveikinu-ep-nari-v-tomasevski-su-draugija. Dabar be didesnės pauzės pereinant truputėlį į kitą potemę, ryžtuosi tvirtinti, kad ką tik Lenkijos Seime priimtas įstatymas dėl baudžiamosios atsakomybės (iki 3 metų) už bandymus priskirti kaltę Lenkijos valstybei ar tautai dalyvavus Holokauste, be jokios abejonės, yra vienas iš didingiausių įvykių postkatastrofistinių laikų įstatymdavystės istorijoje ir puikus doros valios užderėjimo liudijimas, reikalaujant užbaigti pernelyg ilgai užsitęsusį nešvankų spektaklį su sudūlėjusiu rekvizitu.

Tiesą sakant, labai nustebino audringa Izraelio valstybės oficialių struktūrų kritinė reakcija į tokį Lenkijos Seimo apsisprendimą, neleidžiant sau net slapčiausioje sąmonės kertelėje nuodėmingai pagalvoti, kad Izraelio valstybės gyvybingumo pagrindas yra kitų tautų kaltės kompleksų forsuotas dirginimas.

Priimtas Lenkijos Seimo įstatymas nedraudžia, esant reikalui, nurodyti, jog nusikaltėlis buvo tos ar kitos tautybės žmogus, tačiau perspėja dėl nepagrįstų apibendrinimų. Galop Holokausto neigimo kaip užtraukiančios baudžiamąją atsakomybę veikos traktavimas yra logiškai pagrįstas tik tokiu atveju, jeigu ne mažesniu, o galbūt dar didesniu nusižengimu yra laikomas kolektyvinės kaltės primetimas, ypač nepagrįstai apkaltinant valstybę ar tautą dalyvavimu Holokausto nusikaltimuose.

Čia kaip niekur kitur svarbi yra balanso įtampa, įvardytų pusių dermė, jeigu norite, kontrapunkto dėsnis. Be tokio abipusiškumo Holokausto neigimo kriminalizavimas yra tik gremėzdiškas  pusiausvyros pažeidimas, kurio negali paslėpti net pasaulinės konjunktūros miglos.

Izraelio pademonstruotas nepasitenkinimas Lenkijos Seimui priėmus tokį įstatymą leidžia labai tiesmukiškai paklausti – ar Izraelis laikosi nuostatos, kad Lenkijos valstybė ir tauta dalyvavo Holokauste, o, tarkime, kontroversiškas įstatymas leidžia pridengti kolektyvinę kaltę? Klausimo tiesmukiškumas čia yra didelė vertybė, nes visiems iškart tampa aišku, kad teigiamas atsakymas į taip be užuolankų suformuluotą klausimą parodytų visišką oponentų necivilizuotumą, anapusinį nepadorumą, taigi, kas ne kas, o civilizacijos forpostu teisėtai laikomas Izraelis niekados nesiryžtų tvirtinti tokios nesąmonės, juolab kad  minimu laikotarpiu Lenkijos valstybė buvo ištrinta nuo žemėlapio, šalyje siautėjo okupacinis režimas. Taigi, ne visiškai aišku, dėl ko protestuoja Izraelio valstybę atstovaujančios institucijos… 

Izraelio vėliava

Visa tai būtų galima pavadinti atsitiktiniu nesusipratimu, jeigu nematytume jau ryškėjančios tendencijos ta linkme, kad Vokietijai išmokėjus kompensacijas Holokausto aukų šeimoms, kartas nuo karto bandoma įpiršti fantasmagorinę nuomonę, jog Holokausto pagrindėja buvo Lenkija arba, dar patogesnis atpirkimo ožys, Lietuva. Kaip jau kartą esu sakęs anksčiau, jeigu būčiau žydas, man būtų truputėlį gėda dėl tokio sugebėjimo patogiai pakeisti problemos apžvalgos lauką, naujai užkerėti perspektyvas (Edvardas Čiuldė. Jeigu aš būčiau žydas; https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-jeigu-as-buciau-zydas/).

Iš tiesų, kartais užima kvapą, matant kaip Holokausto atmintis tampa paprasčiausia pinigų darymo mašina ar konkurentų kasdieninio spaudimo priemonė.

Tik neturintis nė lašelio vaizduotės žmogus galėtų nesižavėti Izraelio valstybės sėkme, atstovaujant savo tautos idėjai, herojiška tautos istorija, tvirta populiacijos dvasia, žydų tautybės žmonių išmintimi. Kartas nuo karto net sakoma, kad reikia sekti žydų pavyzdžiu. Tačiau – šiukštu – nereikėtų sekti tokiu pavyzdžiu, kai siekiama pelnyti papildomai taškų kitų tautų  moralinio prievartavimo  pagrindu, o ypač nuvilia tie atvejai, kai  į spaudimo procedūras yra įpainiojama nelygstama Holokausto atmintis.

2018.01.31; 03:30