2014 metų balandžio 4 d. Apeliacinis teismas (teisėjų kolegijoje pirmininkaujantis Linas Šiukšta, kolegijos nariai – Linas Žukauskas ir Laima Garnelienė) išteisino dėl neva ketinimo įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje nuteistą klaipėdietę Eglę Kusaitę. Prioritetu iškėlė žmogaus teises.
E. Kusaitė 2009 metais buvo suimta ir apkaltinta teroristiniu siekiu susisprogdinti kokioje nors Rusijos karinėje bazėje, tikėtina Čečėnijoje, o pagrindinis jos motyvas – įsijautimas į musulmoniškąją kovoje su priešu gyvybės paaukojimo doktriną.
Pastebėsiu, kad Lietuvos pasipriešinimo okupacijoms istorijoje daug ir katalikiškų tokio gyvybės paaukojimo pavyzdžių.
Eglei Kusaitei, be abejo, svarbiausias – išteisinamasis nuosprendis.
Ir svarstymai, už ką ji ketverius su puse savo gražiausios jaunystės metų praleido kalėjime ir kitokiais laisvės suvaržymais, kodėl ji ir jos artimieji dėl teisminio jos persekiojimo neteko sveikatos, kodėl jai buvo suvaržytos galimybės siekti laimės gyvenime.
Visuomenei išliko abejotinas Apeliacinio teismo verdiktas, patvirtinantis žemesnio teismo teiginį, kad susisprogdinimas karinėje bazėje ginkluoto konflikto teritorijoje yra teroro aktas. Nes priešingu atveju Apeliacinio teismo sprendimo motyvas būtų trumpas, paprastas ir aiškus. Kaip Napoleono Bonaparto pokalbyje mūšio metu su artilerijos reduto vadu, teiraujantis, kodėl nutilo jo pabūklai. Daug priežasčių, pradėjo vadas. Pirma, nebėra parako, antra, susirgo užtaisytojas, trečia… Užteks pirmo punkto, nutraukė vyriausiasis kariuomenės vadas.
Nuosprendis priimtas daugiausiai atsižvelgiant į neteisėtus pareigūnų veiksmus
Teismas išteisinamąjį nuosprendį iš esmės pagrindė tuo, kad nusikaltimas, apie jį vėliau, neįvykdytas, o įrodymai apie pasirengimą įvykdyti nusikaltimą surinkti neteisėtai.
Apeliacinio teismo kolegija atkreipė dėmesį į Lietuvos teisėsaugos institucijų veiksmus ir po ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Jos teigimu, iš bylos matyti, kad tyrimas pradėtas dar iki tam tikrų E.Kusaitės veiksmų padarymo, prokuroro iniciatyva apie merginos ketinimus buvo informuotos Rusijos institucijos, tačiau jau po to mergina be ypatingų sunkumų gavo vizą iš Rusijos Federacijos ir susiplanavo kelionę iš Klaipėdos. Neva susiprogdinti kokioje nors Rusijos karinėje bazėje, tikėtina Čečėnijoje.
„Tokius teisėsaugos organų veiksmus, kai nusikalstama asmens iniciatyva palaikoma, (…) vertinama kaip nusikalstamos veikos provokacija, tokia teisėsaugos veikla neatitinka įstatymų. Vertinama, kad surinkti duomenys gauti neteisėtu būdu“, – sakė teisėjas.
Be to, byloje yra Valstybės saugumo departamento pažyma apie E.Kusaitės veiksmus, kurioje nurodyta, kad jos atžvilgiu netikslinga taikyti prevencinių priemonių, tai yra įspėti merginą, kad jos veiksmai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę ir pan. Vietoj to dėl E.Kusaitės veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Visgi Apeliacinis teismas, tarsi patvirtindamas apygardos teismo išvadą, konstatavo kad „E.Kusaitė interneto tinklalapiuose, asmeninių pokalbių metu, viešai skelbė, kad dėl asmeninių ir religinių įsitikinimų ketina susisprogdinti Rusijos teritorijoje, atsisiuntė knygas, internetu ir telefonu bendravo su čečėnais Magmadovais, gavo kelionei į Maskvą piniginę perlaidą“. Taigi, paties nusikaltimo būta.
Teismo sprendimo veidrodinis atspindys – šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai
Teismo įvertintus neteisėtus procesinius ir kvalifikacinius pareigūnų veiksmus, tyčinius ar netyčinius, vienareikšmiškai tenka veidrodiniu principu pripažinti E. Kusaitės žmogaus teisių pažeidimo veiksmais.
Tai – pagrindas iškelti teismines bylas ne vienam VSD pareigūnui, prokurorui, teisėjui etc., mažiausiai reikalaujant atlyginti padarytą žalą. Nepriklausomai nuo to, kaip savo VSD pareigūnų, prokurorų ir teisėjų neteisėtus veiksmus jų karjeroje įvertins aukščiausiosios jų likimą sprendžiančios institucijos.
Negalima užsimerkti ir prieš tai, kad iš pagrindinės E. Kusaitės, „terorizmo“ bylos išsišakojo dar trys.
1). Nekalta save laikančios kaltinamosios žodinis nesusivaldymas pavadinant ją kankinančius prokurorus, veikiančius išvien su Valstybės saugumo departamento pareigūnais ir Rusijos federaline saugumo tarnyba, nusikaltėliais byla. Už tai nuteista.
Po Apeliacinio teismo sprendimo jie ir jų vadovai yra, bent jau galimai, nusikaltėliai. Niekaip ne „suklydę“ naujokai pareigūnai. Ir byla teisingumo vardan turi būti peržiūrėta. Juolab, kad Lietuvos teismų praktikoje yra precedentas, kai baudžiamosiose bylose buvo teisiami (nuteisti ar išteisinti) net mirusieji asmenys (garsiosios pedofilijos ir su ja susijusios žmogžudysčių bylos).
2). Byla dėl prokuroro Justo Lauciaus neva iš E. Kusaitės asmeniškai gautos SMS žinutės su neva realiu grąsinimu jo sveikatai ir gyvybei. Už tai E. Kusaitė nuteista. Turint omeny VSD ir prokuratūros dabar jau Apeliacinio teismo patvirtintus neteisėtus procesinius veiksmus E. Kusaitės „terorizmo“ byloje, akivaizdu, kad advokato ginamoje kalboje išdėstyti E. Kusaitės nekaltumo motyvai šioje byloje privalo būti įvertinti Apeliacinio teismo sprendimo šviesoje.
3). Byla dėl neva melagingų teisminio persekiojimo aukos E. Kusaitės liudijimų dėl panaudojimo prieš ją fizinio ir psichologinio smurto kalėjime. Už tai nuteista. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių byla taip pat turėtų būti peržiūrėta.
Beje, šioje byloje liudijęs savo nebaudžiamumo gelbėjimu suinteresuotas prokuroras J. Laucius po priesaikos sakyti vien tik tiesą pareiškė, jog vienos apklausos metu E. Kusaitė jam aiškino, kad visiems katalikams reikia kapoti galvas. Tačiau tokioje Lietuvoje retoje tarptautinio terorizmo byloje nei apklausos garso įrašų, nei protokolų su baisiais E. Kusaitės žodžiais prokuroras liudininkas J. Laucius nepateikė. O kam, jei teisėjas Olegas Zaicevas to nepaprašė…
Apeliacinis teismas nesugebėjo įveikti civilizuoto mąstymo barjero
Viso teisminio proceso metu E. Kusaitė kategoriškai neigė, kad norėjo susisprogdinti Rusijos karinėje bazėje. Esu linkęs manyti, kad taip ir buvo. Gynėjas Kęstutis Stungys, mano nuomone, tai pakankamai įtikinamai įrodė.
Bet išplėstinis Apeliacinio teismo pripažinimas, kad pasipriešinimas savo ar kitos šalies okupacijai ginkluotu būdu yra teroristinis nusikaltimas, yra nepriimtinas, nes sukuria Lietuvoje precedentą, prieštaraujantį visoms karo ir žmogaus teisių konvencijoms. Apie tai daug kalbėta ne tik ginamosiose E. Kusaitės advokato kalbose, bet ir žiniasklaidoje.
Pažymėtina, kad viešojoje erdvėje nebuvo paskelbta nei viena argumentuota teisininkų nuomonė, net įtarimas, jog susisprogdinimas karinėje bazėje ginkluoto konflikto apimtame regione galėtų būti traktuojamas kaip teroro aktas. Būta nuomonių, kad štai toks susisprogdinimas, jei būtų įvykdytas apsimetant civiliu, būtų karo nusikaltimas. Bet tikrai ne teroro aktas.
Kategoriškai neigiu Lietuvos valstybės teisę persekioti savo piliečius kaip teroristus, jei jie be Vyriausybės žinios susimanytų susisprogdinti Sirijos diktatoriaus Asado karinėje būstinėje, pribrendus reikalui – Rusijos karinėje jūrų bazėje Sevastopolyje, ir kitur, ten kur būtų įsitikinę, jog ruošiasi kovoti už žmogaus teises pagal savo sąžinę, nors jų Vyriausybė tuo metu ir kitaip mano, nes, galbūt, bus suvaržytas mėsos eksportas į kokią nors diktatorišką šalį.
Tokios teisės Lietuvos valstybei per bendrą jos piliečių susitarimą – Lietuvos Respublikos Konstituciją – ir Lietuvos Respublikos pasirašytas tarptautines konvencijas piliečiai nesuteikė. Taigi nesuteikė nei Apeliaciniam, nei bet kokiam kitam Lietuvos teismui.
Štai Kremlius, matyt, norėdamas savo piliečiams ir Vakarams įrodyti, kad Ukrainą valdo teroristai, apkaltino Aukščiausiosios Rados (parlamento) frakcijos „Svoboda“ lyderį Olegą Tiagniboką dalyvavus ar organizavus nusikalstamą grupuotę Čečėnijos kare prieš Rusijos kariuomenę.
Rusijos Federacijos tardymo komitetas š.m. kovo 14 d. jam, Andrėjui Tiagnibokui, Igorui Mazurui, Valerijui Bobrovičiui, Dmitrui Korčinskiui, Volodymyrui Mamalygai ir Dmitrui Jarošui užvedė baudžiamąją bylą dėl dalyvavimo mūšiuose prieš 76-tos Pskovo oro desantininkų divizijos karius Čečėnijoje 1994-1995 metais.
„Dabar tampa akivaizdu, kad daug radikalių Ukrainos aktyvistų, kurie ragina žudyti Rusijos piliečius ar tiesog rusus, turi didelę patirtį ne tik raginimuose, bet ir Rusijos piliečių kankinimuose bei žudynėse, pažymėtina – Rusijos teritorijoje“, – rašoma šios Rusijos žinybos portale.
Beje, net Rusijoje tokia baudžiamoji byla ukrainiečiams keliama ne dėl teroro aktų, o dėl dalyvavimo neteisėtose ginkluotose formuotėse. Nenori rusai apsijuokti prieš pasaulį, kaip tai daro Lietuvos teismai.
Negirdėjau, kad Ukrainos saugumo tarnyba ar prokurorai kreiptųsi į Rusijos Federacijos atitinkamas žinybas dėl teisinės pagalbos iškeliant išvardintiems asmenims baudžiamąsias bylas dėl terorizmo.
Tūkstančiai Europos Sąjungos ir JAV piliečių šiandien savo iniciatyva dalyvauja įvairiuose ginkluotuose konfliktuose pasaulio „karštuosiuose“ regionuose, ir jiems net į galvą nešauna, jog gyviems sugrįžus į Tėvynę jų teismai kels jiems baudžiamąsias bylas už terorizmą (ne už karo nusikaltimus, jei tokiais būtų įtariami), kaip tai atsitiko su Egle Kusaite Lietuvoje.
Nuotraukoje: buvęs ilgametis užsienio informacijos analitikas Lietuvos Seime dr. Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius.
2014.04.07; 17:33
