Prieš keletą metų, būdamas Seimo NSGK pirmininku, iš Seimo tirbūnos perspėjau visą šalį, kad valstybėje veikia antikonstitucinė grupuotė, vėliau žurnalistų pavadinta „valstybininkų“ klanu.
Ir perspėjau: jeigu nebus imtasi kardinalių priemonių šiai gurpuotai sutramdyti, tai ji taps reali valstybės valdovė.
Vietoj to, kad man būtų padėta, prieš mane buvo organzuotas didžiulio masto puolimas, buvau šmeižiamas ir gąsdinamas. O tuomečiai vadovai Prezidentas V.Adamkus ir premjeras G.Kirkilas vieto to, kad man padėkotų, gynė anuos. Jie turėjo ir turi aktyviai juos palaikančią žiniasklaidą.
Kaip jie tada brutaliai susidorojo su VSD karininkais, sąžiningai vykdžiusiais priesaiką, duotą Lietuvos valstybei – Kastyčiu Braziuliu ir Vytautu Damuliui. Kiek iš Seimo tribūnos tuometis VSD šefas Arvydas Pocius pylė šmeižikiškų pramanų ant šių karininkų, ant manęs, o konservatorių partiją išvis apšaukė teroristais.
O ponas V.Admkus vietoj to, kad atleistų susikompromitavusį A.Pocių ir jo pavaduotojus Darių Jurgelevičių ir Dainių Dabašinską, sušaukė Valstybės gynimo Tarybą ir bandė mus, kurie tai išsaiškinome, pavaizduoti priešais, o anuos – išteisinti. Tik kai visi šie pramanai subliuško ir A.Pocius pabrukęs uodegą turėjo suprukti ne į šiltą jam „valstybininkų“ klano paruoštą vietėlę užsienio ambasadoje, o į gatvę . V.Admkui nebeliko nieko kito kaip tik jį atleisti. Galite pamanyti, kad esu piktas, kad per juos nepakliuvau į Seimą. Nuoširdžiai sakau – ne. Esu piktas iki širdies gelmių, kad buvę bei esantys valdžioje ne tik kad nesunaikino šios Lietuvoje veikiančios penktosios kolonos, bet leidžia ir toliau jai atlikti savo kenkėjišką veiklą.
Juk ir tada VSD karininkų bei mano atžvilgiu buvo naudojamos neva tai slaptosios pažymos apie pramanytus nusižengimus. Deja, kai nepabūgau puolimo ir išviešinau mūsų slaptąją tyrimo medžiagą – tapo akivaizdu, kad jie meluoja. Normalioje valstybėje ir esant padoriems valstybės vadovams man ir dar septyniems Seimo nariams, atlikusiems istorinį tyrimą, būtų nors padėkota, o tiems veikėjams – iškeltos bylos. Tačiau, kadangi neturime valdžios, dirbančios tik Lietuvai, padėtis susiklostė taip, kad VSD karininkai liko gatvėje, o tie, kurie jiems neleido atlikti pareigos, ir toliau daro savo juodus darbus. Baisiausia šioje istorijoje, kad net einant šeštiesiems metams po saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties, jo šmeižikai vis dar nenubausti.
Suprantu, kodėl buvęs generalinis prokuroras Algimantas Valantinas visaip išsisukinėjo ir netesėjo net raštiškų savo pažadų, duotų atsakant į mano kaip Seimo NSGK primininko raštą, kad byla už V.Pociūno šmeižtą bus iškeltą. Jis tikrai negalėjo kelti tokios bylos prieš „valstybininkų“ klano narius, kurie jį ir paskyrė generaliniu prokuroru. Tačiau niekaip nesuprantu, kodėl to nepadarė ponas Darius Valys ir kodėl to iš jo nepreikalavo nei Andrius Kubilius, nei Rasa Juknevičienė, nei Vytautas Lansbergis, nei V.Pociūno draugas Seimo narys Kęstutis Masiulis. Nors pastarojo asmeniškai prašiau, kai buvo minimos penktosios V.Pociūno žūties metinės. Paminėti ateiname, o parašyti oficialų prašymą, kad būtų nubausti žuvusio karininko šmeižikai, negalime.
Kodėl tai akcentuoju? O gi todėl, kad pasijutę nebaudžiami ir daug žinantys (apie politikų nusižengimus) „valstybininkų“ klano veikėjai persigrupavo ir vėl perėjo į puolimą. Kai kurie veikėjai, kaip A.Pocius, M.Laurinkus, priglausti „Lietuvos ryto“, ponas M.Ladiga įsitaisė VRM ministro pavaduotoju, o pilkasis kardinolas D.Dabašinskas net pradėjo patarinėti Seimo primininkės pavaduotojui A.Čaplikui.
Nepamirškime, kad ir jų sėbrų neišvarė nei iš VSD, nei iš STT, nei iš URM, niekas jų nejudino nei prokuratūroje, nei teismuose. Kai tik sužinojo, kad atsirado nauji drąsūs FNTT vadovai V.Gailius ir V.Giržadas, jie smogė. Ir smogė kietai. Pasinaudojo ne tik susikompromitavusiu VRM ministru R.Palaičiu, bet ir tautą vis pažadais maitinančia, kad sunaikis klanus, pačia Prezidente J.E. Dalia Grybauskaite. Net nesivargino sukurpti kiek tai naujoviškesnį scenarijų. O kam, jeigu ir pagal senąjį viskas idealiai pavyksta. Pasakei, kad yra kažkokiai kompromituojanti medžiaga. Kai paklausia įkyrūs žunalistai, atrėži, kad tai – slapta VSD pažyma, kurios niekas nematė.
Tačiau čia pasirodo sunkioji artilerija, pati Prezidentė ištaria įsimintiną frazę: FNNT vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos. O kas gali tam prieštarauti? Ir šių eilučių autorius – UŽ. Suprantu, užsitrauksiu valstybės vadovės rūstybę, nes ji kritikos nemėgsta. Vis tik negaliu nutylėti, nes padorumas ir tiesa – svarbiau. Jeigu FNTT vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos, tai lygiai tokiais turi būti ir Prezidentės patarėjai, ministrai visi valstybės tarnybos ir politikos, o ypač teisėsaugos ir teismų pareigūnai. Ar galite jūs pasakyti, kad taip ir yra? Aišku, NE. Tai kaip reikia suprasti Prezidentę: vieniems tai taikoma, o kitiems – NE. Taip ir spekuliuoja „valstybininkų“ klano veretlgos. Liaudiškai sakant, jie jau „pakabino“ Prezidentę, ir, aišku, ateityje jai diktuos sąlygas.
Prisiminkime ne tokią jau seną istoriją, kaip tie patys veikėjai, norėdami atsikratyti jiems neparankiu Aukščiausiojo Teismo primininku Vytautu Greičiumi, privertė Prezidentą V.Adamkų viešai, prieš visą Lietuvą, meluoti. Ir kas nors V.Greičiaus atsiprašė? NE. Ar ką nubaudė – NE.
Liko nenubausti „valstybininkų“ ir tuo pačiu pedofilų kalno atstovai. Nebuvo paviešintos garsiosios 12-a VSD pažymų apie politikų korupciją ir didžiulio masto žiniasklaidos parsidavėliškumą. Niekas neišmetė iš atskingų pareigų prokuratūroje tų, kurie bandė sufabrikuoti V.Pociūno nužudymo aplinkybes. Kaip niekas realiai nevalo teismų nuo girtaujančių, kyšius imančių, specialiųjų tarnybų pareigūnų užsakymus vykdančių teisėjų.
O ką jau bekalbėti apie ypatingus įgaliojimus turinčią generalinę prokuratūrą. Su pastarosios vadovais teko šią savaitę susitikti kartu su grupe visuomenės atstovų. Mes prašėme pono D.Valio ir jo pavaduotojo D.Raulušaičio paaiškinti, kodėl taip vangiai ir nenoriai tiriamos rezonansinės bylos. O tokios jo pavaldinių prasimanytos bylos kaip E.Kusaitės, – štampuojamos viena po kitos. Deja, nesulaukėme bent kiek logiškesnių paaiškinimų, kodėl vis dar saugoma L.Stakūnaitė ir kodėl jai nepreikšti kaltinimai pedofilijos byloje, nors pagal tų pačių prokurorų surinktus faktus ir liudijimus, specialistų – teisininkų nuomone, įrodymų pakanka.
Nesugebėjo jie atsakyti ir į mano klausimą, kodėl iki dabar neiškelta byla V.Pociūno šmeižikams ir kodėl persekiojama E.Kusaitė. Gaudė orą neturėdami argumentų? Kaip paaiškinti, kad dėl slaptos opertyvinės informacijos paviešinimo „Lietuvos ryte“, esą E.Kusaitė ruošėsi atlikti teroro aktą Maskvos metro, iki dabar nepradėtas ikiteisminis tyrimas. Ką jau kalbėti apie mūsų keltas problemas dėl milijardinių vagysčių vykdant grandiozines aferas kaip Vilnius – Europos kultūros sostinė, Valdovų rūmai, Vilniaus stadionas arba net 3 milijardus nusinešusi LEO lt.
Užtat mes išgirdome gana daug pasigyrimų, kokios didelės reformos atliekamos prokuratūros sitemoje. O ponas D.Raulušaitis išdidžiai pareiškė, kad jo nejaudina jokie visuomenės susiprūpinimai, tegul čia ateina net 100 000 žmonių, vis tiek prokuroras vienintelis yra teisus, ką norės – tą ir darys. Tada neiškentęs pasiūliau prisiminti „Sąjudžio“ mitingus, kurie nušlavė ženkliai stipresnes sovietines represines struktūras. Deja, jis nesuparto.
Liūdna išvada: Lietuvos valdymą įžūliai, be skrupulų, perima penktoji kolona. To įrodymas „valstybininkų“ klano įžūlus išpuolis ir Rusijos specialiųjų tarnybų protežė Viktoro Uspakicho žygis į Vyriausybės rūmus.
Jei dar kas nors nesupratote, tai primenu – jis oficialiai pareiškė, kad sieks Lietuvos premjero posto. O ką, jei litovcai patys nesugeba, gal tikrai jiems reikia padėti. Juk net bylos dėl nelegaliųjų 25 milijonų litų atgabenimo į Lietuvą, siekiant užimti šalies politinę valdžią, nesugebame ne tik padoriai kvalifikuoti, kad kvepėtų mažiausiai pagal tokį nusikaltimą, už kurį baudžiama 20-ies metų kalėjimo, bet ir jau keturis metus demonstruojame lietuviškųjų teismų neįgalumą. Išvada tokia: perduokime valdžią tiems, kurie ją realiai turi, ir tada žinosime, kad būtent jie kalti dėl miljoninės emigracijos, dėl išmaldos lygio atlyginimų ir ubagiškų pensijų, nes tie, kurie kalba per šventes, agituodami mus būti patriotais, jie – ne valdžia, nes ne jie kontroliuoja valstybę.
Manau, daugumai šalies žmonių neprimtinas toks scenrijus, ir mes kviečiame jus, kurie manote, kad mūsų valstybę reikia gelbėti nuo klanų ne žodžiais, o darbais, burtis į Tautos vienybės sąjungą arba Tautos ateities forumą (žr.www.taf.lt) ir veikti kartu taip, kad po „valstybininkų“ ir visų kitų klanų veikėjų kojomis pradėtų svilti Lietuvos žemelė, ir jie patys iš čia pabėgtų, o ne mus iš čia tremtų svetur. Mes esame šios žemės šeimininkai, ir būkime jais. Išvarykime iš savęs baudžiauninko ir vergo nuolankumą, pasijuskime laisvais Žmonėmis.
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: straipsnio autorius – Dr. Algimantas Matulevičius, Tautos vienybės sąjungos pirmininkas.
2012.02.27
