Festivalis „Skamba skamba kankliai“ ieško rėmėjų

Tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“, negavęs finansavimo Lietuvos kultūros tarybos administruojamai programai „Strateginis tarptautinių renginių finansavimas“, neturės teisės 3 metus teikti paraiškų dėl jo finansavimo, tačiau festivalio rengėjai nesiruošia nuleisti rankų ir ieškos rėmėjų.

 

„Dar yra ir kiek mažesnės finansinės apimties programų, kurioms galėsime teikti paraiškas, taigi išnaudosime visas įmanomas renginio biudžeto formavimo galimybes. Festivalis įvyks, o kad jis ir toliau galėtų skleistis bei kokybišku turiniu kelti nematerialaus kultūros paveldo prestižą, kviečiame įmones ir individualius asmenis, besirūpinančius tradicijų tęstinumu ir norinčius prisidėti prie nacionalinių vertybių saugojimo, tapti festivalio rėmėjais“, – sako Vilniaus etninės kultūros centro direktorė Sandra Daugirdienė.

 

Žinia apie šitokį Lietuvos kultūros tarybos sprendimą nustebino ir nuvylė ne tik paraiškos teikėjus – festivalį organizuojantį Vilniaus etninės kultūros centro kolektyvą, tačiau ir visą folkloro bendruomenę, kuriai šis, beveik 50 metų skaičiuojantis festivalis yra tapęs metų švente ir pagrindiniu renginiu, atspindinčiu Lietuvos muzikinio folkloro ir kitų etninės kultūros reiškinių gyvavimą. „Skamba skamba kankliai“ yra vienas pirmųjų tarptautinių folkloro renginių Lietuvoje (vyksta nuo 1973 m.), kilęs iš augančio rezistencinio folkloro sąjūdžio, stiprinęs tautinę savimonę, padaręs didžiulę įtaką tradicinės kultūros išlikimui, miestų folkloro ansamblių gausėjimui, etninės kultūros tyrimų plėtrai, atvėręs visuomenei neblėstančias tautos kūrybos vertybes ir prisidėjęs prie profesionalios lietuvių kultūros savitumo.

 

Metiniais folkloro atlaidais vadinamas festivalis telkia folkloro atlikėjus ir visą tradicinę kultūrą branginančią bendruomenę. Festivalio programų rengėjai – patyrę tradicinės kultūros ekspertai, etnologai, etnomuzikologai, tautosakininkai, kurie yra savo srities profesionalai. Jų organizacinis ir kūrybinis indėlis yra svarus ir reikšmingas, kuriant šį aukšto meninio ir kultūrinio turinio reiškinį. Gausybė 4–6 dienas trunkančių renginių suburia per 1,5 tūkst. atlikėjų, tarp jų ir profesionalių tradicinės muzikos puoselėtojų, ir per 20 tūkst. žiūrovų – ne tik folkloro bendruomenės narių, bet ir plačiosios visuomenės atstovų. Renginys yra žinomas tarptautiniu mastu, kasmet pritraukia tradicinio meno tyrinėtojus, kūrėjus bei atlikėjus iš užsienio. Šis atviras, visiems prieinamas festivalis atskleidžia nematerialaus kultūros paveldo aktualumą, suteikia meniškai vertingų patirčių bei galimybę būti gyvos besitęsiančios paveldėtosios kultūros dalimi.

 

Turbūt labiausiai Lietuvos kultūros tarybos sprendimas kelia nuostabą dėl to, jog sudvejota festivalio kultūrine ir menine verte, nors nuo 2018 m. jis yra įtrauktas į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, kurį, vadovaujantis 2004 m. Lietuvos ratifikuotos UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos nuostatomis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pavedimu formuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Festivaliui skirta vieta šiame sąvade – svarbus įvertinimas, bylojantis, jog renginys pripažintas kaip istoriniu, kultūriniu požiūriu vertingas ir Lietuvos visuomenei svarbus reiškinys.

 

Festivalio organizacinio komiteto narė, prof. dr. (HP) Daiva Vyčinienė sako, kad vertėtų atkreipti dėmesį, jog tainėra koks nors smulkus, vietinės reikšmės „mėgėjų meno“, „tautinių mugių“ ar folklorinių pramogų renginys, bet epochinis kultūros reiškinys, žengęs koja kojon su bendruoju folkloro ansamblių sąjūdžiu.

 

„Tai ne tik kelių kartų vilniečiams itin svarbus renginys, bet savotiška kultūros Meka, į kurią būriais traukia etninės kultūros puoselėtojai iš visos Lietuvos. Be to, festivalis svariai prisideda prie kultūrinio turizmo plėtros, formuodamas užsienio turistams patrauklų Vilniaus, pasižyminčio savita seno ir naujo derme, veidą. Vos per kelias dienas festivalis supažindina užsienio svečius su turtinga ir įvairialype tradicine kultūra, padeda jiems suvokti lietuvių mentalitetą.

 

Per ilgus gyvavimo metus festivalis yra išgryninęs kokybiškas – tradicines ir naujas – autentiško folkloro raiškos ir sklaidos formas, atvėręs plačiajai visuomenei benykstančias tautos kūrybos vertybes, prikėlęs jas naujam gyvenimui. Viena tokių – sutartinės, 2010 m. įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Specialiai sutartinėms pritaikytose festivalio erdvėse vilniečiai ir užsienio svečiai supažindinami su savitomis jų gyvavimo ir raiškos šiandieninėje kultūroje formomis, tarpdalykiniais ir tarpkultūriniais meno projektais“, – pabrėžia D. Vyčinienė.

 

„2019–2021 m. festivalio „Skamba skamba kankliai“ įgyvendinimui buvo skiriama nuo 60 iki 72 tūkst. eurų kiekvienais metais – tai svarus indėlis, leidęs suformuoti pakankamą bendrą renginio biudžetą ir kokybiškai įgyvendinti festivalio veiklas, o tokio finansavimo netekimas – didelis smūgis tiek Vilniaus etninės kultūros centrui, kaip pagrindiniam organizatoriui, tiek visai folkloro bendruomenei”, – sako S. Daugirdienė.

 

ELTA prmena, kad Lietuvos kultūros taryba spalio 6 dieną paskelbė sprendimą dėl strateginį finansavimą 2022–2024 metais gausiančių organizacijų ir renginių. Sprendimas tapo palankus 16-ai į tarptautinių renginių finansavimą pretendavusių paraiškų, tačiau tarp atrinktųjų nepateko festivalis „Skamba skamba kankliai.