Filmas, dėl kurio arabų šalyse vyksta protestai ir nužudytas JAV ambasadorius


Ame­ri­ko­je, Pie­tų Ka­li­for­ni­jo­je, gy­ve­nan­tis 56 me­tų ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to agen­tas, ki­no kū­rė­jas, dvie­jų va­lan­dų fil­mo „Mu­sul­mo­nų ne­kal­ty­bė“ („In­no­cen­ce of Mus­lims“) sce­na­ri­jaus au­to­riu­mi, re­ži­sie­riu­mi ir pro­diu­se­riu įvar­di­ja­mas Sa­mas Ba­ci­le’as bu­vo pri­vers­tas slaps­ty­tis po to, kai jo fil­mas, kri­ti­kuo­jan­tis mu­sul­mo­nų pra­na­šą Ma­ho­me­tą, ku­ria­me tei­gia­ma, kad jis bu­vo suk­čius, iš­pro­vo­ka­vo ul­tra­kon­ser­va­ty­vių is­la­mis­tų iš­puo­lius prieš JAV di­plo­ma­ti­nes at­sto­vy­bes Egip­te ir Li­bi­jo­je.

Per juos Li­bi­jos ry­ti­nia­me Ben­ga­zio mies­te žu­vo JAV am­ba­sa­do­rius Li­bi­jo­je Chri­sas Ste­ven­sas ir dar trys pa­rei­gū­nai. Nors S. Ba­ci­le’as ap­gai­les­ta­vo dėl am­ba­sa­do­riaus, nu­žu­dy­to ki­lus pa­si­pik­ti­ni­mo ban­gai dėl šio fil­mo, jis dėl šio smur­to kal­ti­no per men­ką am­ba­sa­dos ap­sau­gą ir smur­to vyk­dy­to­jus. Egip­to sos­ti­nė­je Kai­re pro­tes­tuo­to­jai už­­li­po ant JAV am­ba­sa­dos sie­nų, nu­plė­šė Ame­ri­kos vė­lia­vą ir vie­to­je jos iš­kė­lė juo­dą vė­lia­vą su is­la­mo šū­kiu.

Kal­bė­da­mas te­le­fo­nu iš ne­ži­no­mos vie­tos, šio fil­mo sce­na­ri­jaus au­to­rius ir re­ži­sie­rius S. Ba­ci­le’as li­ko iš­ti­ki­mas sa­vo pa­žiū­roms, teig­da­mas, kad is­la­mas yra vė­žys.

Jis pri­pa­ži­no, kad vi­siš­kai ne­si­gai­li su­kū­ręs šią juos­tą ir no­ri, kad jo fil­mas tap­tų pro­vo­kuo­jan­čia po­li­ti­ne ži­nia, smer­kian­čia mu­sul­mo­nų ti­kė­ji­mą. S. Ba­ci­le’as sa­kė esąs įsi­ti­ki­nęs, kad šis fil­mas pa­dės jo tė­vy­nei, at­skleis­da­mas pa­sau­liui is­la­mo ydas.

Šis fil­mas bu­vo įgar­sin­tas egip­tie­čių ara­bų kal­ba žmo­gaus, ku­rio S. Ba­ci­le’as ne­pa­žįs­ta, ta­čiau jis pa­kan­ka­mai ge­rai mo­ka ara­bų kal­bą, kad pa­tvir­tin­tų, jog ver­ti­mas yra tiks­lus. Juos­to­je mu­sul­mo­nai vaiz­duo­ja­mi kaip mo­ra­lės nor­mų ne­pai­san­tys ir be prie­žas­ties smur­tau­jan­tys žmo­nės. Ta­ria­mą pra­na­šo Ma­ho­me­to is­to­ri­ją pa­sa­ko­jan­tis fil­mas ne­iš­ven­gia ir pe­do­fi­li­jos bei ho­mo­sek­su­a­lu­mo te­mų.

Šis ki­no pro­jek­tas bu­vo įgy­ven­din­tas per tris mė­ne­sius per­nai va­sa­rą, o ja­me da­ly­va­vo 59 ak­to­riai bei 45 fil­ma­vi­mo gru­pės na­riai. Su­kur­ti fil­mą kai­na­vo 5 mln. JAV do­le­rių, o jį fi­nan­sa­vo per 100 žy­dų rė­mė­jų. Vi­sas fil­mas bu­vo pa­ro­dy­tas tik kar­tą anks­čiau šiais me­tais vie­na­me pus­tuš­čia­me Ho­li­vu­do ki­no te­at­re, tei­gė S. Ba­ci­le’as, pla­nuo­jan­tis su­kur­ti 200 va­lan­dų truk­mės se­ria­lą ta pa­čia te­ma. Jo ma­ny­mu, pa­grin­di­nė pro­ble­ma ta, kad jis esąs pir­ma­sis, pa­ro­dęs ek­ra­ne žmo­gų, ku­ris vai­di­na Ma­ho­me­tą.

Dėl to mu­sul­mo­nai ir įtū­žo. Jiems ne­pri­im­ti­na kaip nors vaiz­duo­ti pra­na­šą Ma­ho­me­tą ar jį įžei­di­nė­ti. Ta­čiau pa­di­dė­jo abe­jo­nės dėl S. Ba­ci­le’as as­mens ta­pa­ty­bės, o JAV ži­niask­lai­da pa­skel­bė, kad tai pseu­do­ni­mas, iš tie­sų jis ga­li­mai yra Ka­li­for­ni­jo­je ne­to­li Los An­dže­lo gy­ve­nan­tis kop­tas, anks­čiau nu­teis­tas už fi­nan­si­nius nu­si­kal­ti­mus Egip­to kop­tas Na­kou­la Bas­se­ley Na­kou­la. Jis bu­vo nu­teis­tas už ta­pa­ty­bės va­gys­tę sun­ki­nan­čio­mis ap­lin­ky­bė­mis, susijusiomis su su­klas­to­tų če­kių iš­gry­ni­ni­mo sche­ma, pa­gal ku­rią, pa­sak kal­tin­to­jų, bu­vo nau­do­ja­mi ne­tik­ri var­dai ir so­cia­li­nės ap­sau­gos nu­me­riai.

N. B. Na­kou­la maž­daug me­tus pra­lei­do ka­lė­ji­me, o pas­kui bu­vo lyg­ti­nai pa­leis­tas.

Vaiz­do įra­šų por­ta­le „YouTube“ įdė­ta­me re­kla­mi­nia­me kli­pe an­glų kal­ba ma­to­mi ak­to­riai mė­gė­jai, ku­rių ne­vy­kę dia­lo­gai su ryš­kiu ame­ri­kie­tiš­ku ak­cen­tu ku­pi­ni įžei­di­mų, pa­tei­kia­mų kaip vi­sa tie­sa apie Ma­ho­me­tą, o jo iš­ti­ki­mi se­kė­jai vaiz­duo­ja­mi kaip ban­di­tų gau­ja. Pra­na­šas taip pat vaiz­duo­ja­mas kaip be­va­lis mer­gi­šius, įtei­si­nęs vai­kų ly­ti­nį iš­nau­do­ji­mą. Fil­me aps­tu ki­tų at­vi­rų įžei­di­mų, su­kė­lu­sių įtū­žį mu­sul­mo­nams.

Nors „YouTube“ tai­syk­lė­se nu­ro­do­ma, kad įra­šai, ku­riuo­se gra­si­na­ma smur­tu, bus ša­li­na­mi, iš­sky­rus tuos, ku­riuo­se tik iš­sa­ko­ma nuo­mo­nė. Šis por­ta­las lai­ko­si po­zi­ci­jos ne­ko­men­tuo­ti kon­kre­čių vaiz­do įra­šų.

Egip­te gi­męs krikš­čio­nis Mo­ri­sas Sa­de­kas, gy­ve­nan­tis Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se ir gar­sė­jan­tis prieš is­la­mą nu­kreip­to­mis pa­žiū­ro­mis, sa­kė nau­jie­nų agen­tū­rai „The As­so­cia­ted Press“ Va­šing­to­ne, kad fil­me „Mu­sul­mo­nų ne­kal­ty­bė“ vaiz­duo­ja­ma, jog Egip­te yra per­se­kio­ja­mi krikš­čio­nys kop­tai, taip pat kad ja­me iš­juo­kia­mas ne vien pra­na­šas Ma­ho­me­tas, bet ir iš­reiš­kia­ma jų nuo­sta­ta, kad is­la­mas yra iš pri­gim­ties des­po­tiš­ka re­li­gi­ja.

Egip­to ži­niask­lai­da ke­lias pas­ta­rą­sias die­nas skel­bė pra­ne­ši­mus apie šį fil­mą ir su­da­rė ga­li­my­bes pa­ma­ty­ti jo iš­trau­kas, kal­tin­da­ma pa­tį M. Sa­de­ką. Ul­tra­kon­ser­va­ty­vūs dva­si­nin­kai taip pat pa­smer­kė šią ki­no juos­tą. Krikš­čio­nių kop­tų or­ga­ni­za­ci­jos Eu­ro­po­je at­sto­vas Švei­ca­ri­jo­je Med­ha­tas Kla­da sa­kė, kad M. Sa­de­ko pa­žiū­ros ne­ati­tin­ka už­sie­ny­je gy­ve­nan­čių kop­tų ben­druo­me­nės po­zi­ci­jos ir kal­ti­na jį eks­tre­miz­mu. M. Kla­da sa­kė, kad M. Sa­de­kas Egip­te su­kurs­tė žmo­nes prieš kop­tus.

Pa­tys kop­tai esą ne­pri­ta­ria jo­kiems iš­puo­liams prieš ti­kė­ji­mus. Ta­čiau jis sa­kė esąs su­si­rū­pi­nęs dėl įtū­žu­sių is­la­mis­tų at­sa­ko, pa­žy­mė­da­mas, kad jų pro­tes­tai tė­ra re­kla­ma šiam fil­mui.

Iz­ra­e­lio žy­dų or­to­dok­sų ra­bi­nas bei bu­vęs mi­nist­rų ka­bi­ne­to na­rys Mi­cha­e­lis Mel­chio­ras ir­gi pa­smer­kė is­la­mą že­mi­nan­tį fil­mą, pa­va­din­da­mas jį „šlamš­tu ir pur­vu“. „Nors iš­raiš­kos lais­vė ir tei­sė pa­nau­do­ti sa­ty­rą yra šven­ti de­mo­kra­tijos prin­ci­pai, šio­mis lais­vė­mis ne­ga­li­ma pa­tei­sin­ti šlamš­to ir pur­vo pla­ti­ni­mo“, – sa­kė il­ga­me­tis tarp­kon­fe­si­nio dia­lo­go ša­li­nin­kas M. Mel­chio­ras.

Pa­sak jo, S. Ba­ci­le’o, ku­ris sa­ve va­di­na žy­du ir iz­ra­e­lie­čiu, su­kur­tas fil­mas bu­vo iš­leis­tas pri­si­den­giant „ka­ru su te­ro­ru“, bet iš tie­sų yra fil­mas, ku­ris pa­nie­ki­na šim­tų mi­li­jo­nų mu­sul­mo­nų ti­kė­ji­mą ir oru­mą bei pa­tį is­la­mo pra­na­šą Ma­ho­me­tą la­biau­siai že­mi­nan­čiu ir šlykš­čiu bū­du. „Esu žy­das ir Iz­ra­e­lio ra­bi­nas – man gė­da dėl šio fil­mo že­mi­nan­čio sti­liaus ir kal­bos“, – tei­gė bu­vęs so­cia­li­nių rei­ka­lų mi­nist­ras ir už­sie­nio rei­ka­lų vi­ce­mi­nist­ras M. Mel­chio­ras. – Tai prieš­ta­rau­ja Iz­ra­e­lio To­ros es­mei ir pa­nie­ki­na Die­vo var­dą“, – sa­kė jis.

Ara­bų Ly­gos ge­ne­ra­li­nio sek­re­to­riaus pa­va­duo­to­jas Ah­me­das Ben Hel­li pa­smer­kė šį fil­mą, sa­ky­da­mas, kad ja­me „esa­ma įžei­di­mų pra­na­šui Ma­ho­me­tui“ ir kad jį „pa­smer­kė krikš­čio­nys bei mu­sul­mo­nai“ vi­sa­me ara­bų pa­sau­ly­je.

An­ti­is­la­miš­kas pro­vo­ka­ci­jas ir dėl jų ki­lu­sį ne­pri­im­ti­ną smur­tą pa­smer­kė ir Va­ti­ka­nas. „Mu­sul­mo­nų ti­kin­čių­jų jaus­mų ne­pa­grįs­to įžei­di­mo bei pro­vo­ka­ci­jų pa­sek­mės ir vėl yra aki­vaiz­džios“, – sa­ko­ma Va­ti­ka­no at­sto­vo ar­ki­vys­ku­po Fe­de­ri­ko Lom­bar­džio pa­reiš­ki­me. To­kių veiks­mų iš­pro­vo­kuo­ta re­ak­ci­ja, pa­sak Va­ti­ka­no at­sto­vo, kar­tais bū­na tra­giš­ka ir ska­ti­na įtam­pą ir ne­apy­kan­tą, kurs­to ne­pri­im­ti­ną smur­tą. „Di­di pa­gar­ba ti­kė­ji­mams, teks­tams, įžy­miems as­me­nims ir įvai­rių re­li­gi­jų sim­bo­liams yra es­mi­nė tai­kaus žmo­nių buvimo kartu są­ly­ga“, – sa­kė ar­ki­vys­ku­pas.

Jis už­si­mi­nė apie po­pie­žiaus Be­ne­dik­to XVI ke­lio­nę į Li­ba­ną ir pa­sa­kė, kad Po­pie­žius ne­ša „dia­lo­go ir pa­gar­bos vi­siems skir­tin­gų re­li­gi­jų ti­kin­tie­siems ži­nią“. Ši tai­ki ži­nia nu­ro­do „ke­lią, ku­riuo tu­ri ei­ti kiek­vie­nas, kad bū­tų su­kur­ta re­li­gi­jų ir žmo­nių santarvė“.

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ir­gi pa­smer­kė ke­tu­rių ame­ri­kie­čių, tarp jų JAV am­ba­sa­do­riaus, nu­žu­dy­mą Li­bi­jos mies­te Ben­ga­zy­je. „Aš griež­tai smer­kiu šį siau­bin­gą iš­puo­lį prieš mū­sų di­plo­ma­ti­nę at­sto­vy­bę Ben­ga­zy­je, per ku­rį žu­vo ke­tu­ri ame­ri­kie­čiai, tarp jų am­ba­sa­do­rius“, – sa­ko­ma B. Oba­mos pa­reiš­ki­me.

Kaip pra­ne­šė te­le­vi­zi­ja CNN, fil­ma­vi­mo gru­pė ir ak­to­riai pa­reiš­kė sa­vo pro­tes­tą ben­dra­me pra­ne­ši­me: „Vi­sas ak­to­rių ko­lek­ty­vas ir fil­ma­vi­mo ko­man­da ne­pa­pras­tai nu­liū­din­ti ir jau­čia, kad jais pa­si­nau­do­jo pro­diu­se­ris. Mes 100 proc. ne­pa­lai­ko­me šio fil­mo ir bu­vo­me smar­kiai su­klai­din­ti dėl jo ke­ti­ni­mų ir tiks­lų… Esa­me su­krės­ti dras­tiš­kų sce­na­ri­jaus per­ra­šy­mų ir me­lo, ku­ris bu­vo sa­ko­mas vi­siems pri­si­dė­ju­siems“, – pri­dū­rė jie.

Ak­to­rė Cin­dy Lee Gar­cia, vai­di­nu­si mo­te­rį, ku­rios pa­aug­lė duk­ra iš­te­ki­na­ma už Ma­ho­me­to, sa­kė ne­ži­no­ju­si, kad šis fil­mas yra prieš mu­sul­mo­nus nu­kreip­ta pro­pa­gan­da,ir pri­dū­rė, kad jos dia­lo­gai bu­vo pa­keis­ti po fil­ma­vi­mo.

„Tai tu­rė­jo bū­ti fil­mas, pa­sa­ko­jan­tis, koks bu­vo gy­ve­ni­mas prieš 2000 me­tų, – sa­kė C. L. Gar­cia. – Ten nie­ko ne­bu­vo nei apie Ma­ho­me­tą, nei apie mu­sul­mo­nus ar kaž­ką pa­na­šaus“. Iš tik­rų­jų net­gi ne­įgu­dęs žiū­ro­vas ga­li pa­ste­bė­ti ne­ati­ti­ki­mą tarp dia­lo­go ir ak­to­rių lū­pų ju­de­sių 14 mi­nu­čių truk­mės fil­mo iš­trau­ko­je, iš­pla­tin­to­je in­ter­ne­tu. Ma­no­ma, kad į sa­ki­nių vi­du­rį bu­vo gru­biai įmon­tuo­ti ki­ti žo­džiai.

Ak­to­rė An­na Gur­ji pa­pa­sa­ko­jo, kaip per­nai įvei­kė at­ran­ką ant­ra­pla­niam vaid­me­niui „ne­pri­klau­so­ma­me ma­žo biu­dže­to vai­dy­bi­nia­me fil­me… apie dy­ku­mo­je nu­krin­tan­čią ko­me­tą ir dėl jos ko­vo­jan­čias se­no­vės gen­tis“. Pa­sak jos, po me­tų fil­mas bu­vo įgar­sin­tas (be ak­to­rių lei­di­mo), žo­džiai bu­vo dras­tiš­kai pa­keis­ti, o fil­mas bu­vo pa­vers­tas an­ti­is­la­miš­ka juos­ta. Net vei­kė­jų var­dai bu­vo pa­keis­ti. O vei­kė­jas, su ku­riuo ji fil­ma­vo­si sce­no­se, DŽORDŽAS, ta­po MAHOMETU.

Dėl šio fil­mo at­ei­na nau­ji gra­si­ni­mai iš Ar­ti­mų­jų Ry­tų, o Egip­te pa­skel­bė fat­vą – re­li­gi­nę tei­si­nę iš­va­dą, pa­gal ku­rią mu­sul­mo­nai ra­gi­na­mi siek­ti mir­ties šio fil­mo ak­to­riams ir kū­rė­jams. Pro­tes­tų ban­ga ara­bų ša­ly­se te­be­vyks­ta.

Laikraštis „XXI amžius”

2012.10.04

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *