G. Nausėda paragino JAV atsiųsti į Lietuvą daugiau karių


Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda paragino Vokietiją ir JAV atsiųsti į Lietuvą daugiau karių ir taip pasiųsti žinutę Rusijai dėl jos dalinių telkimo prie Ukrainos sienų ir Baltarusijoje.
 
G. Nausėda sakė laikraščiui „Financial Times“, kad Baltijos šalys šiuo metu atsidūrusios „pavojingiausioje situacijoje nuo savo nepriklausomybės atgavimo“, nes Ukrainos pasienyje šiuo metu esama daugiau kaip 100 000 rusų karių, o Maskvos karinis buvimas taip pat stebimas kaimyninėje Baltarusijoje.
 
„Diskutuojame su savo partneriais, pirmiausiai – Vokietija, kuri vadovauja EFP kovinei grupei Lietuvoje, dėl reakcijos į šiuos procesus. Jie pasirengę diskutuoti. Kol kas negaliu pasakyti, ar tai duos tiesioginių rezultatų… tačiau tikiuosi, kad rezultatų bus“, – „Financial Times“ sakė G. Nausėda.
 
NATO šalys šiuo metu stiprina savo karinį buvimą Aljanso rytiniame flange. Jungtinė Karalystė (JK) pranešė, kad padidins savo karinį kontingentą Estijoje, o JAV trečiadienį paskelbė, jog nusiųs į Europą papildomus 2 000 karių.
 
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Nors Vokietija vadovauja NATO kovinei grupei Lietuvoje, Berlynas pastaruoju metu sulaukia daug Rytų Europos šalių kritikos dėl savo lėto atsako į Rusijos ginklų žvanginimą prie Ukrainos. Tačiau G. Nausėda pavadino Vokietiją „mūsų drauge“ ir pabrėžė, kad Lietuva „palaiko glaudų ryšį“ su Vokietijos prezidentu, vyriausybe ir kariuomene.
Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Tikiuosi, kad Vokietija gerai supranta, kas šiuo metu vyksta. Tačiau mums reikia labai aiškių signalų. Labai svarbūs konkretūs veiksmai, tačiau kartais taip pat svarbi ir retorika bei vieninga pozicija, ypač kai kurių priešininkų atžvilgiu“, – pridūrė prezidentas.
 
Vokietija atsisakė pakomentuoti pastaruosius G. Nausėdos išsakytus komentarus.
 
Pasak G. Nausėdos, Berlynas neprivalo pasekti JK pavyzdžiu Estijoje ir padvigubinti savo karių skaičių Lietuvoje. „Tai veikiausiai nėra konkrečių skaičių ar konkrečios įrangos klausimas. Tai – pasirengimo ir įsipareigojimo reaguoti klausimas. Priešingu atveju (kažkas) gali pamanyti, kad NATO stebi situaciją, tačiau nereaguoja. Tai pasiųstų labai stiprų signalą kai kurioms Rytų šalims“, – tikino prezidentas.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.02.03; 03:00
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.