Teismo sprendimas, kuriuo už įžeidimą žurnalistui pritaikyta baudžiamoji atsakomybė – neišsivysčiusių šalių praktika, pavojingas precedentas ir grėsmė kitiems savo darbą dirbantiems žurnalistams, sako DELFI kalbinti specialistai.
Kaip jau skelbta, praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismas nubaudė žurnalistą Gintarą Visocką 15 tūkst. litų bauda ir priteisė sumokėti 8 tūkst. litų bylinėjimosi išlaidų už buvusio kandidato į prezidentus Česlovo Jezersko įžeidimą.
Šią nutartį G. Visockas ketina skųsti Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT).
Teistumas – už neetišką profesinę veiklą
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius atkreipia dėmesį, kad žurnalistų etikos požiūriu G. Visocko straipsniai gali būti vertinami pakankamai kritiškai – žurnalistas pasižymi kaip rašantis neetiškai.
„Bet etiką labai aiškiai reikia skirti nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamoji atsakomybė – labai rimtas dalykas, jokiame civilizuotame pasaulyje ir blogiausias, žiauriausias, neetiškiausias žurnalistas paprastai nenuteisiamas. Čia yra neišsivysčiusių šalių praktika. Juk kalbame apie tai, kad žmogus už savo neetišką profesinę veiklą įgavo teistumą – jis teistas, nusikaltėlis visam likusiam gyvenimui“, – DELFI sakė H. Mickevičius.
H. Mickevičiaus nuomone, baudžiamojoje atsakomybėje turi būti taikomas tikslus, griežtas standartas. Kad žmogus padarė nusikaltimą, turi būti įrodyta labai kvalifikuotai. Pašnekovo nuomone, tai šioje byloje nebuvo padaryta, o pirmos instancijos teismo nuosprendis ir apygardos teismo nutartis – pakankamai silpni.
„Norėčiau pabrėžti, kad baudžiamoji byla – labai pavojingas precedentas. Kalbame ne apie teisinę bazę – ji pakankamai nebloga Lietuvoje – bet apie teisininkų profesinį paruošimą. Jeigu taip žurnalistų atžvilgiu interpretuojami įstatymai, nuosekliai įgyvendinant tokią teisminę praktiką, Lietuvoje vargu ar liks neteistų žurnalistų“, – kalbėjo žmogaus teisių gynėjas.
Pasak H. Mickevičiaus, Č. Jezerskas pirmiausia galėjo kreiptis į žurnalistų etikos inspektorių, o jei to manytų esant per maža, galėjo G. Visockui iškelti civilinę bylą.
Pašnekovo teigimu, civilinė tvarka ypač paplitusi Vakaruose – čia įprasta reikalauti piniginių kompensacijų už padarytą moralinę žalą. Taip žurnalistas bent jau nėra nusikaltėlis, o prasižengęs žmogus, nubaustas per kišenę.
H. Mickevičiaus manymu, G. Visockui belieka kreiptis į EŽTT. Jis mano, kad Lietuva EŽTT bylą pralaimės – esą nutartyje nebuvo taikomi EŽTT susiformavę standartai, byla nebuvo tinkamai analizuojama.
Perspėjimas nekokybiškai žiniasklaidai?
„Iš vienos pusės matyčiau, kad teismai galbūt netiesiogiai išreiškė savo nepasitenkinimą dalimi nekokybiškos žiniasklaidos. Turiu įtarimą, kad teismai tokiais sprendimais pradeda ieškoti būdų, kaip teisinėmis priemonėmis, kad ir radikaliomis, būtų galima pradėti kažką daryti su apie etiką jokio supratimo neturinčia žiniasklaidos dalimi“, – sako tinklaraštininkas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Elektroninio verslo katedros lektorius Liutauras Ulevičius.
L. Ulevičius sutinka, kad tokia priemonė gana radikali. Kita vertus, pasak jo, kai kuriais atvejais radikalios priemonės gali būti taikomos.
MRU dėstytojas sutiko, kad šioje vietoje atsiranda pavojus garbingai tradicinei žiniasklaidai.
„Kol mes neturime sprendimo, ką daryti su etikos nepaisančia žiniasklaida, atsiduriame dviprasmybėje. Garbinga žiniasklaida atsiduria po tuo pačiu kalaviju, ant to paties priekalo, kuris tarsi turėtų būti taikomas tik negarbingai, neetiškai dirbančiai žiniasklaidai“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak L. Ulevičiaus, atviras klausimas, ar pati žiniasklaida tarpusavyje sugebės surasti alternatyvių priemonių, kaip kartu pradėti šalinti negeroves. MRU dėstytojo manymu, teismo sprendimą be abejonės reikėtų tikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kontekste ir žiūrėti, ar toks sprendimas – pagrįstas ir pamatuotas konvencijos požiūriu.
Skųsis Srasbūrui
„Pritarčiau, kad tai gali tapti pavojingu precedentu ir kad tokių atvejų gali padaugėti. Sakyčiau, baudžiamoji atsakomybė – kraštutinė priemonė, ją turėtų būti galima taikyti tik ypatingais atvejais“, – situaciją komentavo advokatas Andžejus Čaikovskis.
A. Čaikovskio manymu, dėl proceso atnaujinimo dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo reikia kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą (AT).
Pats G. Visockas DELFI teigė, kad būtinai kreipsis į Strasbūre įsikūrusį EŽTT. Taip pat dėl proceso atnaujinimo svarstoma kreiptis į AT.
Kad teismo sprendimas neadekvatus, ne kartą pasisakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Bylą prieš G. Visocką D. Radzevičius prilygino Baltarusijoje ir Vidurio Azijos šalyse vykstantiems procesams.
2011.02.07
