Vakarų rinkoje internetas baigia išstumti televizijas, nes daugelyje valstybių pagal reklamos pajamas jis jau pirmauja arba artimiausiu metu pirmaus.
Tačiau Lietuvoje padėtis – kitokia. Gana stipriai kitokia. Kažkodėl tuo metu, kai Skandinavijos šalyse reklamai internete atitenka 28 proc. viso reklamos rinkos pyrago, o televizijai – tik 18 proc., Lietuvos televizijai atitenka 47 proc., o internetui – tik 11 proc. reklamos rinkos.
Taigi, spendžant iš šių duomenų, susidaro įtikinamas įspūdis, kad Skandinavija nuo Lietuvos nutolusi šviesmečiais.
Beje, vienoje srityje taip ir yra. Tai žiniasklaidos verslo aplinka: Skandinavijoje ji skaidri, o Lietuvoje, atvirai kalbant, nėra tokia skaidri. Atsižvelgiant į tai, kaip panaudojamos biudžeto lėšos viešinimui, tai dar greičiausiai ir korumpuota. Dėl to Skandinavijoje laimi tie, kurie progresyvesni, įdomesni ir patrauklesni vartotojams, o Lietuvoje – tie, kurie kietesni.
Akivaizdu, kad, turėdamos 47 proc. reklamos pajamų tai buvo ir tebėra televizijos. O jos šiandien nusprendė, kad atėjo laikas imti ir internetą. Žurnalo "Valstybė" redakcija jau seniai tai prognozavo. Prognozavo ir tuo pačiu bandė perspėti interneto portalų atstovus, kad, nesiekdami skaidresnės verslo aplinkos, jie itin rizikuoja, nes tik laiko klausimas, kada televizijos sukauptą finansinę galią panaudos invazijai į interneto rinką.
Ir nors pavienių pastangų atsiriekti šios rinkos buvo ir anksčiau, būtent dabar prasideda tikroji invazija. Televizija TV3 veržiasi pirmoji, tačiau turėtų neatsilikti ir „MG Baltic“ valdoma žiniasklaida grupė. Dėl to turėtume pamatyti tikrą šokį su kardais dėl mažo, bet saldaus internetinės reklamos rinkos pyrago.
Viena vertus, didesnė konkurencija yra gera žinia, nes vartotojai trumpuoju laikotarpiu tikrai turėtų išlošti. Tačiau tai, kad, kad procesas vyksta nelabai skaidrioje aplinkoje, situaciją komplikuoja. Nes skaidriame aplinkos fone lemiamu veiksniu konkurencinėje kovoje tampa investicijos į kokybišką turinį, o nelabai skaidrioje aplinkoje viską lemia finansinis ar kitoks užnugaris.
Todėl ilguoju laikotarpiu ši kova gali tapti dar didesnės Lietuvos žiniasklaidos koncentracijos vienose rankose priežastimi. Tai visai realu, ypač atsižvelgiant į tai, kokia tolerantiška žiniasklaidoje vykstantiems procesams yra Konkurencijos taryba. Štai kodėl Vakaruose televizijos yra interneto aukos, o Lietuvoje, tikėtina, bus atvirkščiai.
Informacijos šaltinis – žurnalas "Valstybė".
2014.04.30; 07:52
