Iš kur WikiLeaks‘o pinigai? Kaip renkamos lėšos E.Snoudenui ir Dž.Asanžui?


Print

WikiLeaks‘ui pasisekė: Edvardo Snoudeno šalininkai dosniai aukoja pinigų organizacijai po to, kai ji pradėjo remti kovotoją už tiesą iš NSA, rašo "The Daily Beast". „Organizacijai beviltiškai reikia kiekvieno papildomo dolerio, kad, neįklimpdama į skolas, apmokėtų honorarus teisininkams ir savo įkūrėjo Džuliano Assanžo, o dabar ir E.Snoudeno pragyvenimo išlaidas“, – pažymi žurnalistės Ketlin Dikson ir Eliza Shapiro.

2012 metais WikiLeaks surinko beveik 90 tūkst. dolerių. O nuo to laiko, kai ji ėmėsi globoti E.Snoudeną, kasdien gauna maždaug po 1300 dolerių. Aukotojai – žmonės iš įvairiausių pasaulio šalių, kai kurie įneša vos po keletą dolerių.

Dž.Asanžas ir jo komanda pareiškia, kad dabartinio aukų lygio toli gražu nepakanka. „2012 metais WikiLeaks‘o einamųjų išlaidų biudžetas siekė 510197 dolerius, o tai rimti pinigai, jei atsižvelgsime, kad tai paprasčiausiai portalas .org su alga trims programuotojams“, – sakoma straipsnyje.

Pažvelgus į WikiLeaks‘o finansavimą ir išlaidas pastebima „ironija, kurią pripažino Dž.Asanžas“: organizacija, kuri kovoja už tiesos atskleidimą, „sąmoningai painioja savo finansus, ir aukotojams praktiškai neįmanoma išsiaiškinti, kaip pervedami ir kam skiriami jų pinigai“, – rašo autorės.

Yra įvairių būdų aukoti pinigus WikiLeaks‘ui: pavyzdžiui, pasiųsti asmeninį čekį į kažkokią abonentinę dėžutę Melburno pašte, arba pervesti virtualius pinigus Bitcoin, arba nupirkti futbolo marškinėlius portale, kad dalis pelno nukeliautų į WikiLeaks‘o sąskaitas.

Beje, lėšų rinkimas tampa vis svarbesne problema, nes WikiLeaks‘as, matyt, keičiasi – iš dokumentų „nutekinimo“ centro tampa globaline firma, teikiančia pagalbą žmonėms krizinėse situacijose. Organizacija renka pinigus Bredliui Meningui, kaltinamam, kad jis jai perdavęs slaptus dokumentus, primena autorės.

Pinigams rinkti WikiLeaks‘as naudoja neįprastus kanalus, nes su juo nedirba mokos sistemos Visa, PayPal, Western Union, Bank of America ir„iki praėjusios savaitėsMasterCard“, paaiškina autorės.

Pagrindinė arterija aukoms pervesti internetu – programišių organizacija "Wau Holland" (Berlynas). „Ji valdo WikiLeaks‘o finansus, bent jau viešumoje“, – sakoma straipsnyje.

Vienas iš "Wau Holland" įkūrėjų, Berndas Fiksas, aiškino: „Džulianas lieka programišius, o programišiai vienas kitą pažįsta. 2009 metais mes nusprendėme, kad WikiLeaks‘as – geras dalykas“. Pasak B.Fikso, tipiška auka – apie 20 dolerių, o didžiausią pervedė kažkoks amerikietis (50 tūkst.).

2010 metais, paskelbus Amerikos diplomatų depešas, aukos vidutiniškai siekė 20 tūkst. eurų per mėnesį, bet paskui nukrito iki 2–3 tūkst. eurų.

Tačiau nuo to laiko, kai Dž.Asanžas nusprendė užsiimti E.Snoudeno juridinėmis problemomis, gaunama apie 1 tūkst. eurų per dieną, sako B.Fiksas, „Aukų padaugėja, kai organizacija paminima spaudoje“, – aiškina jis. 

Leidinys vardija ir kitus aukojimo kanalus: JAV galima išrašyti čekį kažkokiai Foundation for National Progress, vadinamajam fondoFreedom of the Press Foundation „fiskaliniam rėmėjui“. Taip pat yra fondų, renkančių pinigus konkrečiam tikslui. Antai „Bredlio Meningo gynimo fondas“ nuo 2010 metų surinko 1289972 dolerių teisininkams ir kitoms teisiamojo išlaidoms apmokėti. Fondą valdo Amerikos organizacija Courage to Resist.

Pasak jos atstovo Džefo Pitersono, tipiškas aukotojas – 40–50 metų amžiaus ar vyresnis žmogus, kuris atmena septintąjį dešimtmetį ir nepritaria karui Irake ar Afganistane. Dideli įnašai gauti iš kovotojų už laisvę, už skaidrumą.

O kaip WikiLeaks‘as leidžia pinigus? 2012 metais išleido maždaug penkis su puse karto daugiau, negu surinko iš aukų. Einamųjų išlaidų sąmatoje – serverių aptarnavimas, viešieji ryšiai, naujų informacijos nutekinimų planavimas, honorarai juristams.

Tiesa, daugelis Dž.Asanžo advokatų dirba neatlygintinai, pabrėžia leidinys.

Šaltinis: The Daily Beast

2013.07.19


Prisijunkite prie diskusijos