Igoris Guzenka (1919 – 1982) – SSSR ambasados Otavoje (Kanada) šifruotojas, pabėgęs į Vakarus ir suteikęs Vakarų slaptosioms tarnyboms daug informacijos apie sovietų to meto užsienio žvalgybos veiklą. Tada rusai labiausiai stengėsi gauti informacijos apie atominės bombos kūrimą.
I.Guzenka mokėsi Maskvos Inžinerijos akademijoje ir Maskvos Architektūros institute. 1941 metais jis buvo pasiųstas mokytis į Karinės žvalgybos mokyklą, kurią baigęs gavo paskyrimą į GRU (Raudonosios armijos vyriausioji žvalgybos valdyba).
Dalyvaudamas antrajame pasauliniame kare, išsitarnavo iki karininko laipsnio. 1943 metų vasarą buvo pasiųstas į Otavą dirbti šifruotoju Sovietų ambasadoje. I.Guzenka išskrido lėktuvu, o jo nėščia žmona (kuriai taip pat buvo leista išvykti į Kanadą) keliavo jūra.
I.Guzenka greitai apsiprato naujoje vietoje ir sėkmingai tvarkėsi savo naujose pareigose. Jam ir jo žmonai labai patiko gyvenimas Vakaruose. Bet 1944 metų rugsėjį jis netikėtai gavo iškvietimą į Maskvą. Paskui pradiniai išvykimo terminai buvo nukelti, bet I.Guzenkos nutarė visai nebegrįžti į tėvynę.
1945 metų rugsėjo 6 dieną I.Guzenka kreipėsi į Kanados valdžią, prašydamas suteikti politinį prieglobstį jam, jo žmonai Svetlanai (ji vėl buvo nėščia) ir jų mažam sūnui. Iš pradžių jis gavo neigiamą atsakymą, tada jį paslėpė pas save kaimynas, Kanados KOP seržantas. Pagaliau valdžia, suvokusi I.Guzenkos užimamų pareigų sovietų ambasadoje reikšmę ir tai, kad jam SSSR gresia pavojus, vis dėlto sutiko suteikti jam prieglobstį.
I.Guzenkos atvirumas ir tie dokumentai, kuriuos jis išnešė iš ambasados, atvėrė Kanados kontržvalgybai akis, kokie platūs sovietų šnipinėjimo mastai jų šalyje. I.Guzenkos pateiktos informacijos dėka buvo demaskuotas GRU rezidentas Otavoje pulkininkas Nikolajus Zabotinas, branduolinės fizikos mokslininkas Alanas Nun Mėjus ir keletas kitų „atominės grupės“ narių.
A.N.Mėjus ir dar devyni žmonės, apkaltinti šnipinėjimu prieš Kanadą, buvo pasiųsti už grotų. I.Guzenka taip pat atskleidė Vakarų specialiosioms tarnyboms Amerikos valstybės departamento valdininką Aldžerą Hissą, bet prieš jį nepavyko surinkti nepaneigiamų duomenų.
I.Guzenkai buvo leista pasikeisti pavardę ir gyvenamąją vietą (Kanados valdžia paskyrė jam ir jo šeimai namą). Ateityje jis periodiškai pasirodydavo per Kanados televiziją, kad papasakotų apie sovietų šnipinėjimus, bet jo veidą visada dengė juoda skraistė.
Jis parašė knygą apie savo pabėgimą „Tai buvo mano pasirinkimas“ („This Was My Choice“, 1948), pagal kurią vėliau buvo sukurtas kino filmas „Geležinė uždanga“. Gyvendamas Kanadoje, I.Guzenka užsiėmė literatūrine veikla ir tapo romanistu.
Nuotraukoje: Igoriaus Guzenkos prisiminimų knygos „This Was My Choice“ viršelis.
2013.04.08
