Olego Nečiporenkos pavardė besidomintiems žvalgybų veikla – žinoma. Olegas Nečiporenko – buvęs KGB pulkininkas. Sovietmečiu jis ilgokai dirbo Meksikoje, kol 1971-aisiais metais šios šalies vadovybė jį ir dar keletą Sovietų Sąjungos diplomatų demaskavo kaip sovietų žvalgus ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis.

Vartojant tarptautinius terminus, O.Nečiporenko Meksikoje tapo “persona non grata”. Tada O.Nečiporenko beveik dešimt metų dirbo KGB struktūrose kaip “šnipas specialiesiems pavedimams”. Paskui būta ilgalaikių komandiruočių į karštuosius taškus – Vietnamą, Nikaragvą, Libaną.

Kad jis yra baigęs Maskvos valstybinį pedagoginį užsienio kalbų institutą, kad savo veiklą KGB struktūrose pradėjo 1960-aisiais, kad puikiai moka ispanų kalbą, – ne tiek svarbu. Portalą Slaptai.lt domina kiti dalykai. Šis KGB pulkininkas yra išleidęs dvi knygas, kuriose pasakoja apie savo darbą svarbiausioje Sovietų Sąjungos žvalgyboje – KGB.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: “Princesės“ ir “Princo” dvikova”

Igoris Guzenka (1919 – 1982) – SSSR ambasados Otavoje (Kanada) šifruotojas, pabėgęs į Vakarus ir suteikęs Vakarų slaptosioms tarnyboms daug informacijos apie sovietų to meto užsienio žvalgybos veiklą. Tada rusai labiausiai stengėsi gauti informacijos apie atominės bombos kūrimą.

I.Guzenka mokėsi Maskvos Inžinerijos akademijoje ir Maskvos Architektūros institute. 1941 metais jis buvo pasiųstas mokytis į Karinės žvalgybos mokyklą, kurią baigęs gavo paskyrimą į GRU (Raudonosios armijos vyriausioji žvalgybos valdyba).

Dalyvaudamas antrajame pasauliniame kare, išsitarnavo iki karininko laipsnio. 1943 metų vasarą buvo pasiųstas į Otavą dirbti šifruotoju Sovietų ambasadoje. I.Guzenka išskrido lėktuvu, o jo nėščia žmona (kuriai taip pat buvo leista išvykti į Kanadą) keliavo jūra.

I.Guzenka greitai apsiprato naujoje vietoje ir sėkmingai tvarkėsi savo naujose pareigose. Jam ir jo žmonai labai patiko gyvenimas Vakaruose. Bet 1944 metų rugsėjį jis netikėtai gavo iškvietimą į Maskvą. Paskui pradiniai išvykimo terminai buvo nukelti, bet I.Guzenkos nutarė visai nebegrįžti į tėvynę.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos – Kanadoje pasilikęs Igoris Guzenka”

Va­sa­rio ant­ro­je pu­sė­je Ita­li­ja su­ra­do iš­ei­tį, kaip Lie­tu­vai „grą­žin­ti“ so­vie­tų val­džios pa­grob­tą ir Ru­si­jos vėl ne­ati­duo­tą Lie­tu­vos am­ba­sa­dos Ro­mo­je pa­sta­tą. Ita­li­jos ir Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rai va­sa­rio 21-ąją pa­si­ra­šė do­ku­men­tą, ku­riuo „Vil­la Li­tu­a­nia“ res­ti­tu­ci­jos pro­ble­ma nu­sto­jo eg­zis­tuo­ti.

Nors, tie­są sa­kant, eg­zis­tuo­ti nu­sto­jo tik la­bai są­ly­gi­nai, nes vie­toj už­grob­tos am­ba­sa­dos Lie­tu­va ga­vo tik vie­no pa­sta­to, va­di­na­mo rū­mais, aukš­tą. Lie­tu­va at­si­sa­kė pre­ten­zi­jų į tu­rė­tą 8731 kvad­ra­ti­nio met­ro plo­tą No­men­ta­nos gat­vė­je, kar­tu su­tik­da­ma su sim­bo­li­ne nuo­mos su­tar­ti­mi 99 me­tams Vit­to­rios Co­lon­nos gat­vė­je esan­čiuo­se „Blu­mens­tihl“ rū­muo­se (Pa­laz­zo Blu­mens­tihl).

Continue reading „Italijos kompensacija dėl prarastos ambasados – keistoka”

skorpions_4

Kristoferis M.Kukas – JAV KOP karininkas, tarnavęs strateginių raketų paleidimo centre. Kristoferis M.Kukas atėjo į Sovietų ambasadą Vašingtone ir savo noru pasisiūlė bendradarbiauti su Sovietų žvalgyba – parduoti informaciją apie JAV strateginių raketų ginkluotę.

Prieš tai jis mažų mažiausiai kartą skambino į ambasadą, bet su juo nepanorėta kalbėti. Matyt, rusai nusprendė, kad jis – agentas provokatorius. Tada, 1980 metų gruodžio 23-ąją, jis apsilankė Sovietų ambasadoje Vašingtone ir perdavė jo bendradarbiams paties sudarytą ranka rašytą slaptų dokumentų kopijų konspektą. Už tai jis gavo iš rusų 50 dolerių.

Continue reading „Kaip įkliuvo šnipas slapyvardžiu “Skorpionas””

kampails_sita

Viljamas Kampailsasbuvęs CŽV apsaugos bendradarbis, pardavęs Sovietų Sąjungai ypač slaptą techninę dokumentaciją apie palydovą „Big Berd”.

Baigęs universitetą Indianoje, Viljamas Kampailsas (Kampiles William, 1955) 1977 metų  kovo – lapkričio mėnesiais dirbo CŽV būstinėje Lenglyje, Virdžinijos valstijoje. V.Kampailsui neretai būdavo priekaištaujama dėl nepatenkinamai atliekamų tarnybinių pareigų, ir jis labai greitai suprato, kad jo svajonei tapti žvalgybos bendradarbiu nelemta išsipildyti.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: išdaviko Viljamo Kampailso byla”

bois

Kristoferis Boisas – amerikietis, kartu su Endriu D. Li Sovietų Sąjungai pardavinėjęs slaptus dokumentus apie JAV kosminius palydovus. Vertindamas nuostolius, kuriuos padarė K.Boisas ir E.Li Jungtinėms Amerikos Valstijoms, senatorius Denelas P. Moinihenas (Daniel Moynihen) 1981-aisiais metais pasakė, jog SSSR sužinojo tiek, kad Amerikos palydovai „bent jau kuriam laikui liko nebenaudingi, nes rusai gavo galimybę juos neutralizuoti… Tai, ko mes visi taip bijojome, tapo faktu. Tas supratimas pasklido Senate ir, beje, tapo viena iš priežasčių, kodėl žlugo Sutartis dėl strateginės ginkluotės sumažinimo“.

Kas tas Kristoferis Boisas (Christopher Boyce), gimęs 1953-aisiais metais? Metęs mokslus koledže, K.Boisas 1975 metais gavo darbą TRW Corp. korporacijoje Redondobiče Kalifornijos valstijoje. Ši kompanija buvo stambi JAV vyriausybės pramonės rangovė, kurianti aukštų technologijų ir itin slaptas programas (tada tai buvo palydovinė programa).

Continue reading „Brangiai Amerikai kainavusios jaunųjų šnipų “išdaigos””