Rudolfas Germanas – sovietų žvalgybos bendradarbis, septintajame dešimtmetyje nelegaliai dirbęs Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Čekų tautybės, užverbuotas KGB, pasisavinęs antrojo pasaulinio karo metais Sovietų Sąjungoje žuvusio vokiečių kareivio Rudolfo Germano vardą ir biografiją. 1961 metais, praėjęs parengimą KGB mokymo centruose Maskvoje ir Rytų Vokietijoje, R.Germanas buvo pasiųstas į Kanadą kaip imigrantas iš VFR.
Keletą metų jis buvo išplėtoto sovietų agentūrinio tinklo Kanadoje narys, o paskui gavo įsakymą legaliai įvažiuoti į JAV. R.Germanas gavo Amerikos vizą ir 1968 metais nuvyko į Hartsdeilą (Niujorko priemiestis) Niujorko valstijoje kartu su žmona vokiete (irgi parengta KGB) ir dviem sūnumis, gimusiais jau Kanadoje.
Sutuoktiniai nusipirko namą, atitinkantį visus KGB reikalavimus: arti nėra galinčių trukdyti aukštos įtampos elektros linijų; pakankamai toli nuo kitų namų; pastatytas ant kalvelės, ir nėra statinių rytų pusėje (transliacijų į Maskvą pusėn).
Būdamas Jungtinėse Valstijose, nelegalas R.Germanas nerinko slaptos informacijos. Jis turėjo priimti ryšiui diplomatinėje priedangoje dirbusios legalios sovietų rezidentūros slaptus agentus, jeigu pablogėtų JAV ir SSSR diplomatiniai santykiai arba prasidėtų karas.
R.Germanas, kuris skirtingai nuo legalios rezidentūros bendradarbių, galėjo važinėti po Jungtines Amerikos Valstijas be jokių apribojimų, ieškodavo vietų, kur įrengti slaptavietes, per kurias būtų patogu palaikyti ryšį su slaptais agentais (keistis pranešimais, palikti pinigus arba žvalgybinę medžiagą).
„Jam buvo iškeltas uždavinys įsigyventi į savo legendą ir laukti konkrečių nurodymų, – pasakojo FTB bendradarbis, dirbęs su R.Germano byla. – O nurodymai paprastai būdavo tokie: nufotografuoti vieną ar kitą pastatą, „atsitiktinai“ susipažinti su vienu ar kitu žmogum. Su bendru operacijų planu jo nesupažindindavo. Jis žinojo tik tai, kas jam konkrečiai pavesta“.
Anot Džono Barrono, glaudžiai susijusio su FTB, R..Germano, kurio tikroji pavardė buvo Liudekas Zemenekas, prašydavo paieškoti vietų slaptavietėms arti kai kurių Amerikos karinių bazių (kur rusai tikriausiai turėjo savo agentų).
Įsigyvendamas į savo legendą, R.Germanas tuo pačiu sėkmingai sukinėjosi fotografo ir kino operatoriaus sferoje. Išmokė vyresnįjį sūnų Piterį šnipinėjimo verslo ir suvedė jį su kuratoriumi iš KGB. Pastarojo nurodymu Piteris įstojo į Džordžtauno universiteto tesės fakultetą (taikydamasis vėliau užimti svarbų valstybinį ar kokį kitą aukštą postą).
1977 metais, kai Piteris mokėsi priešpaskutiniame kurse, jį ir jo tėvus perverbavo FTB. Jie tapo dvigubais agentais. Prieš tai kurį laiką jie, matyt, buvo stebimi. Pasak Dž.Barrono, tardomas R.Germanas išdavė kanadietį Hu Hambletoną, ilgus metus dirbusį KGB naudai.
Po dvejų metų R.Germano darbo FTB pradėjo nuogąstauti, kad jis nežlugtų. Tada jam buvo sugalvota nauja legenda vietoj pirmosios, kurią buvo parengęs KGB, ir jis pakeitė pavardę bei gyvenamąją vietą.
2013.02.01
