Benjaminas Bliumbergas (Benjamain Bliumerg) – Izraelio ypač slaptos žvalgybinės organizacijos, įsteigtos Izraelio pastangoms nuslėpti nuo išorinio pasaulio savo atominės bombos kūrimą, vadovas.
Naująją tarnybą B.Bliumbergas įsteigė 1957-aisiais metais.
Iš pradžių ji vadinosi Specialiųjų pavedimų valdyba prie Izraelio gynybos ministerijos, o vėliau tapo Liška Le Kišrei Mada (ha-Lishka le-Kishrei Mada) – Mokslinių ryšių biuru, slapta vadinamu Lakamu (Lekem). Tai – akronimas nuo viso pavadinimo ivrito kalba.
Žydų žemės ūkio komunos (kibuco) auklėtinis B.Bliumbergas įstojo į pogrindinę žydų armiją Hagana, kuri egzistavo iki Izraelio nepriklausomybės pasiskelbimo 1948 metų gegužės 14-ąją. Dalyvavo kare už nepriklausomybę (1948 – 1949). Vėliau pradėjo dirbti Šin-Bet (jaunos valstybės kontržvalgybos žinyba). Tapo Gynybos ministerijos saugumo tarnybos šefu. Beje, B.Bliumergo jurisdikcija taip pat aprėpė visus karinius konstravimo biurus ir gamyklas.
Šeštojo dešimtmečio viduryje, kai Prancūzija dar padėjo Izraeliui statyti jo pirmąjį atominį reaktorių, B.Bliumergo žinybai buvo pavesta užtikrinti ypač slaptos statybos Dimone, Negevo dykumoje, apsaugą.
Po dešimties metų, kai prezidentas Šarlis de Golis nutraukė Prancūzijos pagalbos Izraeliui programą atominės energijos srityje, B.Bliumergui buvo pavesta rasti alternatyvių šaltinių branduolinėms medžiagoms gauti. Per pirmą sėkmingą operaciją Izraelis gavo 21 toną sunkaus vandens iš Norvegijos.
Vėliau B.Bliumergas įgijo (neteisėtai) urano iš Jungtinių Amerikos Valstijų. JAV Atominės energetikos komisijos pranešime pažymėta, kad Amerikos firma, su kuria B.Bliumergas turėjo reikalų, vieną gražią akimirką nerado 266 kilogramų gausiai prisodrinto urano. B.Bliumergo agentai kartu su Mosadu dar išvogė 200 tonų (!) urano oksido iš vieno laivo, neatplaukusio į paskirties uostą (operacija Pliumbat).
Neapsiraminęs po sėkmės, B.Bliumbergas įsakė savo žmonėms vogti ir kitas technologijas bei įrenginius, ypač iš raketų konstravimo srities. Beje, apie B.Bliumbergą sklido ir kritiškų atsiliepimų, Savo knygoje „Kiekvienas šnipas kunigaikštis“ (Every Spy a Prince, 1990) Dan‘as Raviv‘as ir Josi Melman‘as pažymi:
“Iš tų nedaugelio žmonių Izraelyje, kurie žinojo apie Lakam egzistavimą, kai kas skundėsi, kad B.Bliumbergas prastumia savo draugus, informuoja juos apie savo reikalus, duoda neetatinių pavedimų, iš kurių galima gerai užsidirbti. Vienu metu sklido net nemalonūs gandai, kad jis ir pats pasišildo rankas iš Lakamo. Beje, mažai kas abejojo krištoliniu sąžiningumu ir asmeniniu kuklumu, besiribojusiu su asketizmu“.
Po to, kai Izraelyje 1977 metų gegužę į valdžią atėjo dešiniųjų partija Likud ir naujuoju premjeru tapo jos lyderis Menahemas Beginas, sustiprėjo pastangos pasiekti, kad B.Bliumbergas būtų atstatydintas. Tuo labiau, kad jis buvo glaudžiai susijęs su Darbo partijos aparatu.
B.Bliumbergui buvo smarkiai apkarpytas savarankiškumas, bet kurį laiką jis dar laikėsi. Pagaliau gynybos ministras Arielis Šaronas nusprendė, kad dėl stiprėjančios kritikos B.Bliumbergo adresu (įskaitant kaltinimus pinigų plovimu), jam atėjo pats laikas pasitraukti.
Be to, A.Šaronas norėjo turėti Lakame savą žmogų. Dėl to 1981 metais į B.Bliumbergo vietą atėjo Rafaelis Eitanas.
2012.07.03
