Erichas Gimpelis (Erich Gimpel, 1910–2010) – vokiečių šnipas, slapta nugabentas į Jungtines Amerikos Valstijas vokiečių povandeniniu laivu per antrąjį pasaulinį karą.
Kartu su vokiečiu Erichu Gimpeliu su užduotim buvo pasiųstas amerikietis renegatas Viljamas Kolpou (William Colepaugh). Jie susipažino SS žvalgybos mokykloje Hagoje (Niderlanduose). E.Gimpelis buvo ką tik grįžęs iš Ispanijos, kur jis dirbo operatyvinį (agentūrinį) darbą.
1944 metų spalio 6 dieną E.Gimpelis ir V.Kolpou išplaukė submarinu U–1230 į Jungtines Amerikos Valstijas.
Lapkričio 28 naktį jie gumine valtimi pasiekė krantą ir išsilaipino tuščiame paplūdimyje Prancūzų įlankoje netoli Baro prieplaukos Meno valstijoje.
E.Gimpelis buvo užverbuotas šnipinėti 1935 metais, kai dirbo vienoje vokiečių radijo stotyje Peru. Vokietijos ambasados atašė Limoje paprašė jį stebėti, kokie laivai ir kroviniai atplaukia į vietinį uostą ir išplaukia iš jo. 1942 metų sausį po to, kai į karą įsitraukė Jungtinės Amerikos Valstijos, Peru stojo sąjungininkų pusėn, ir jos santykiai su Vokietija pablogėjo.
E.Gimpelis buvo deportuotas į JAV ir kurį laiką praleido perkeltųjų asmenų stovykloje Teksase. 1942 metų rugpjūtį jam buvo leista grįžti į Vokietiją neutraliosios Švedijos laivu.
Pagal susitarimą dėl repatriacijos jis neturėjo teisės tarnauti Vokietijos armijoje. Todėl tėvynėje jis įsidarbino Užsienio reikalų ministerijoje ir tapo kurjeriu tarp Berlyno ir Vokietijos ambasados Madride (mat, gerai mokėjo ispanų kalbą). Tuo metu Ispanijos sostinė buvo prikimšta šnipų ir agentų tiek iš sąjungininkų, tiek ir iš ašies šalių.
1944 metų vasarą E.Gimpelis pirmą kartą išėjo sisteminį šnipų rengimo kursą žvalgybos mokykloje. Ten jam buvo suteiktas slapyvardis – Vilhelmas Kolleris. Ilgalaikė (dvejų metų) E.Gimpelio ir V.Kolpou užduotis buvo užkoduota pavadinimu „Šarka“.
Šnipams buvo pavesta organizuoti informacijos apie prezidento rinkimus JAV rinkimą ir perdavimą (kurie vyko jau lapkritį ir baigėsi prezidento Ruzvelto pergale, – jis buvo išrinktas ketvirtai kadencijai). Jie taip pat turėjo užduotį rinkti technines žinias iš atvirų šaltinių (pavyzdžiui, techninių žurnalų) ir siųsti jas mikrotaškų pavidalu ar slaptaraščiu konspiratyviais adresais neutraliose šalyse (įranga mikrotaškams paruošti pasirodė esanti tokia sunki, kad E.Gimpelis nusprendė jos neimti su savimi ir paliko povandeniniame laive, kuris atplukdė juos į Amerikos pakrantę). Verbuoti agentūros jie nebuvo įpareigoti.
Praėjus penkioms paroms po to, kai šnipai išsilaipino, FTB susidomėjo pranešimais, kad už aštuonių mylių nuo Meno valstijos pakrantės vokiečių povandeninis laivas torpedavo britų krovininį laivą. FTB bendradarbiai nusprendė, kad jei jau submarinas priplaukė taip arti Amerikos krantų, jam visiškai nesunku buvo išlaipinti agentus. Tačiau paieškos pakrantėje buvo bevaisės. Tuo metu šnipai jau buvo pasiekę Niujorką ir linksminosi, išleisdami apie 100 dolerių per dieną.
Gruodžio 21 V.Kolpou paspruko nuo E.Gimpelio, o 26-ąją dieną pasidavė valdžiai ir nupasakojo FTB savo bendrininko išvaizdą, neužmiršęs eilutės ir palto, kuriuos tas neseniai buvo nusipirkęs. Vokiečio medžioklė buvo surengta visame Niujorke, ir gruodžio 30 dieną FTB bendradarbiai suėmė E.Gimpelį prie laikraščių kiosko “Times” skvere.
1945 metų vasario 6 dieną šnipai stojo prieš karinio tribunolo teismą, buvo pripažinti kaltais dėl šnipinėjimo ir nuteisti pakarti. Vėliau prezidentas Trumenas pakeitė jiems mirties bausmę į kalėjimą iki gyvos galvos.
2013.02.14
