Įsikūrė Laisvų tautų lyga, siekianti Rusijoje esančių tautinių mažumų išsilaisvinimo

Rusijai tebetęsiant karinę invaziją į Ukrainą, jos pačios viduje kyla separatistinės nuotaikos.

 

Šių metų liepos mėnesį aktyvią veiklą pradėjo naujai įkurta Laisvų tautų lyga, vienijanti aktyvistus prieš Rusijos imperializmą, socialines, politines ir pilietines organizacijas, kurios pasisako už tikrą Rusijos Federacijos nelaisvų tautų ir teritorijų suverenitetą.

 

Savo tikslais organizacija įvardina siekį suburti antiimperialistinius aktyvistus Rusijos Federacijoje, apmokyti žmones administraciniais tikslais, ieškoti sąjungininkų tarptautiniu mastu bei reikalauti realaus suvereniteto nelaisvų tautų teritorijoms Rusijos Federacijoje ir kovoti už jų apsisprendimo teisę.

 

Kol kas, ši socialinė ir politinė platforma vienija baškirų, buriatų, ingrų, kazokų, kalmukų, totorių ir erzų tautinius judėjimus, tačiau, anot Laisvų tautos lygos atstovų, prie jų prisijungti turėtų ir daugiau Rusijos etninių mažumų.

 

Vienas iš Laisvų tautų lygos lyderių, Kalmukijos Respublikos visuomenės ir politikos veikėjas Vladimiras Dovdanovas aiškina, kad į judėjimą įsitraukia vis daugiau Rusijos Federacijoje esančių tautų.

 

„Mes pašnekėjome su baškirais, Kaukazo tautomis, jie kol kas neprisijungė, bet prisijungs. Po to kalbėjome su totorių tauta ir kitomis tautomis. Mes nusprendėme sukurti Laisvų tautų lygą, nes visos mūsų tautos, visos 22 respublikos bei daugiau nei 200 mažų etninių tautų, jos miršta, asimiliuojasi ir nyksta jų kultūros“, – Eltai teigė V. Dovdanovas.

 

 

Oirat–Kalmukų žmonių kongreso pirmininko pavaduotojas aiškina, kad kalmukų tauta, prasidėjus karui Ukrainoje rengė protestą prieš karą. Dėl šios priežasties prasidėjo kalmukų persekiojimas ir V. Dovdanovui teko emigruoti.

 

„Turėjau emigruoti į Lietuvą po to, kai mūsų kongresas po karo pradžios suorganizavo retą protestą prieš karą ir ragino mūsų respublikos ir visos Rusijos jaunimą neiti į tą karą, nedalyvauti nusikaltimuose, kuriuos daro Rusijos armija. Nors tuo metu paviešintų nusikaltimų nebuvo, bet mes jau žinojome, kad Rusijos armija tai darys“, – sakė Laisvų tautų lygos atstovas.

 

Jis tikino, kad kalmukų tauta buvo du kartus istorijoje deportuota, prieš juos Rusijoje buvo vykdomas genocidas Rusijos pilietinio karo metu XX a. pradžioje ir 1943 m., žmonės tremiami į Sibirą, o pilietinio karo metu buvo nužudyta 120 tūkst. kalmukų, kas sudarė daugiau negu pusę tautos.

 

„Dėl to žinojome, kas yra rusai ir ką jie darys Ukrainoje. Dėl to parašėme pareiškimą, du kartus, ir mus pradėjo persekioti, vieną iš mūsų pasodino į kalėjimą, jis tiesiog nespėjo išvykti iš Rusijos, mūsų pirmininkas išvyko į JAV. Aš per Turkiją atvykau pas jus į Vakarus“, – teigė V. Dovdanovas.

 

 

Liepos 23 dieną Laisvų tautų lyga surengs taikias gatvės akcijas skirtinguose pasaulio miestuose, tarp jų ir Vilniuje. Tautinių judėjimų aktyvistai eis į mitingus siekdami konsoliduoti antiimperines jėgas.

 

Pasak V. Dovdanovo, tokia data mitingams buvo pasirinkta, nes kiekvienais metais trečią liepos savaitę JAV skelbia nelaisvėje esančių tautų savaitę, taip siekdamos parodyti solidarumą su nelaisvomis tautomis, kurias kontroliuoja autoritarinės vyriausybės.

 

„1959 metais, JAV prezidentas Eizenhaueris pasirašė rezoliuciją „Dėl nelaisvėje esančių tautų savaitės“. Dėl to mes kreipėmės ir į prezidentą Bideną, kad jis prisidėtų prie mūsų tautų išlaisvinimo iš kolonijinės Rusijos Federacijos priespaudos. Po visą pasaulį vyks mūsų mitingai, piketai ir Vilniuje jis taip pat bus“, – sakė Laisvų tautų lygos atstovas.