Italijos jaunuomenė nežino, kas yra šalies prezidentas, taip pat nežino, kas yra Italijos ministras pirmininkas. Užtat italų vaikinai ir merginos puikiai nusimano, kas yra Ilona Staller.
Ogi – Italijos politikus savo populiarumu pastebimai nurungusi pornografijos žvaigždė, turinti skambų pseudonimą – Čičolina (Cicciolina). Tokia štai Italijos tikrovė. Italijos visuomenei politika mažiau rūpi už pasilinksminimus, pornografiją, meilės romanus. Šią nuostatą atskleidė paskelbti reprezentyvios apklausos duomenys: pornografija – pirmoje vietoje ir tik po to – politika.
Tačiau šiandien aiškėja, jog garsioji televizijų žvaigžė Čičolina dirbo ne tik pornografijos versle, ne tik ėjo Italijos parlamento nario pareigas, ne tik buvo ištekėjusi už dailininko Jeffo Koono. Pasirodo, ši gražuolė dar ir su slaptosiomis tarnybomis bendradarbiavo. Konkrečiai – su socialistinės Vengtijos žvalgyba.
Čičolina užverbuota buvo 1968-aisiais metais Budapešte. Tuo metu prabangiame Vengrijos sostinės viešbutyje “Intercontinental” ji dirbo viso labo padavėja. Tais metais pas ją į viešbutį atėjo keli elegantiškai apsirengę vyriškiai ir pasakė norį su ja konfidencialiai pasitarti. Konfidencialaus pokalbio metu jie pasiteiravo, ar Čičolina nenorėtų gauti daug pinigų už itin lengvą triūsą? Čičolina pasakė: “o kas nenori daug uždirbti, ypač jei darbas – lengvas”.
O užsiėmimas štai koks buvo. Čičolinai viso labo reikėjo surinkti kuo daugiau ir kuo patikimesnės informacijos apie viešbutyje apsistojančius svečius. Ne bet kokius svečius, o tik apie tuos, kuriuos domindavo Vengrijos žvalgybą. Čičolina privalėjo išsiaiškinti, kodėl jie atvažiavo, su kuo ketina susitikti, kokių politinių nusiteikimų ir t.t. Žodžiu, Čičolinos gyvenimas klostėsi kuo puikiausiai: su viešbučio svečiais ji linksmindavosi baruose, diskotekose, meiliai flirtuodavo, o už tai žvalgyba jai dar mokėjo ir didelius honorarus. Tiesa, honorarų dydžiai – nežinomi. Tačiau už meilų bendravimą su diplomatais ir pramonės srityje dirbusiais verslininkais ji sulaukdavo ypač solidžių honorarų.
Manoma, kad Vengrijos žvalgybai Čičolina kaip slapta informatorė tarnavo apie šešerius metus. 1976-aisiais metais Čičolina išvažiavo gyventi į Italiją, ir bendradarbiavimas su Vengrijos žvalgyba nutrūko. Tiksliau sakant, gražuolė atsisakė toliau bendrauti su socialistinės Vengrijos žvalgybininkais. Ryšius su Vengrijos žvalgyba nutraukė greičiausiai dėl to, kad bijojo Italijos kontržvalgybos. Žodžiu, nenorėjo susigadinti gyvenimo Italijoje.
1987-aisiais Čičolina buvo išrinkta Italijos parlamento deputate. Įtariama, kad Vengrijos žvalgyba dar bent keletą kartų Čičolinai siūlė atnaujinti bendradarbiavimą, kai ji tapo politike. Bet vyrus iš proto variusi gražuolė buvo nepalenkiama: ne, vadinasi ne. Tačiau būtent tada ji ėmė jausti baimę, kad vengrų špionažo specialistai nepradėtų keršyti. Prisiminė ir tėvo kadaise ištartus įspėjimus: “Pradėdama bendradarbiauti su žvalgyba rizikuoji gyvybe”. Čičolinos tėvas buvo ilgametis Vengrijos vidaus reikalų ministerijos darbuotojas, todėl puikiai išmanė, kokie negailestingi yra slaptųjų tarnybų žaidimai.
Ne veltui po to Čičoliną nuolat saugojo pasamdytas asmens sargybinis. Beje, Čičolinos namai Romoje buvo keletą kartų užsiliepsnoję. Pirmą kartą vila Romoje degė 1994-aisiais metais, antrą sykį liepsnojo po trijų metų – 1997-aisiais. Kokios tikrosios gaisrų priežastys – nežinoma.
1999-aisiais Italijoje pasirodė jos biografinė knyga, kurioje užtektinai atvirai kalbama apie fotomodelio išgyvenimus, apie pornografinių filmų verslą. Tame autobiografiniame veikale užsimenama ir apie tarnybą vengrų “džeimsams bondams”. Knyga sulaukė didelio populiarumo, knygos persispausdinimu susidomėjo Prancūzijos, Amerikos leidėjai. Viena JAV kompanija net įsigijo teisę pagal minėtą knygą sukurti meninį filmą.
Tiesa, biografiniame veikale Čičolina nesiryžo viešai įvardinti politikų ir verslininkų, su kuriais miegojo ar filtravo Vengrijos žvalgybos paraginta. Šių duomenų ji neketina atskleisti ir ateityje.
Nuotraukoje: su socialistinės Vengrijos žvalgyba šešerius metus bendradarbiavusi gražuolė Čičolina.
2010.10.25
