Rugpjūčio 23 dieną minėjome jau 71-ąsias Molotovo – Ribentropo pakto ir 21-ąsias ,,Baltijos kelio” metines.
Tą pačią dieną paminėtos ir ketvirtosios pulkininko Vytauto Pociūno nužudymo metinės. 1939 metų rugpjūtį tarp stalininės SSSR ir nacistinės Vokietijos valdžių atstovų sudarytas slaptas protokolas pasmerkė Lietuvą ilgiems okupacijos metams.
Deja, ir dabar, po 70-ies metų, padėtis Europoje panaši. Maskvos – Romos – Berlyno ašis vėl itin galinga, vėl stengiasi pavergti mažiau skaitlingas tautas.
Štai Italijai vadovauja premjeras S.Berluskonis, praeityje – garsiosios slaptos nusikalstamos organizacijos, vadinamosios P-2 ložės narys. Ši ložė ir sovietinis KGB buvo artimai susiję su „Raudonųjų brigadų“ veikla („Raudonosios brigados“ nužudė Italijos premjerą A.Moro ir dar daug Italijos politikų bei žurnalistų).
Negalima pamiršti, jog vienas iš įtakingiausių kriminalinio Kremliaus režimo lyderio V.Putino patarėjų yra V.Nikonovas – vieno iš artimiausių Stalino parankinių V.Molotovo anūkas, politologas, prokremliško fondo „Ruskij mir“ direktorius. „Ruskij mir“ plečia savo įtaką ir Baltijos kraštuose, čia yra įkūręs savo atstovybes. Šio fondo taryboje yra daug odiozinių asmenybių: rašytojas D.Lipskerovas, 2004 metais parašęs atvirą laišką, kuriame karštai palaikė „Jukos“ vadovo M.Chodorkovskio areštą, Rusijos švietimo ministras, buvęs KGB darbuotojas A.Fursenka ir Lietuvoje pagarsėjęs V.Jakuninas – KGB generolas, „Rusijos geležinkelių“ bendrovės vadovas, vienas iš artimiausių premjero V.Putino bendrininkų.
O šiandieninėje Vokietijoje veikia naujieji „ribentropai“ – šrioderio tipo politikai, korumpuoti ir Kremliui parsidavę veikėjai. Beje, tokių yra visose pagrindinėse Vokietijos partijose. Jų tikroji veikla kardinaliai skiriasi nuo to, ką jie oficialiai deklaruoja – politines pažiūras ar religinius įsitikinimus. Apie tokius sakoma: „Jų vienas dievas – Mamona“.
Rugpjūčio 16 dieną Seime įvyko J.Sabatausko vadovaujamos specialiosios Seimo komisijos posėdis. Čia buvo svarstoma Seimo narių A.Stancikienės, S.Stomos, K.Uokos, G.Songailos ir R.Kupčinsko veikla. Jie buvo barami neva dėl to, kad kišasi į teisėsaugos institucijų darbą. Visi šie Seimo nariai šių metų gegužės – birželio mėnesiais aktyviai palaikė Garliavoje susitelkusius D.Kedžio dukrelės gynėjus. Saulius Stoma teigė, kad tokie „svarstymai“ tik parodo, kad Lietuvoje dar labai daug antidemokratinių tendencijų. „Jei Seimo narys persekiojamas už savo pažiūras, už tai, kad gina teisingumą, tai tiesiog nusikalstama. Tai apgailėtinas farsas“ – pareiškė S.Stoma.
Apgailėtina padėtis klostosi ir mūsų šalies įkalinimo įstaigose. Lietuvos kalėjimuose regimi „narkomanijos vingiai“. Štai jau oficialiai pranešta, kad apie trečdalis mūsų šalies kalinių – narkomanai. O Alytaus kolonijoje narkotikus vartoja apie pusę čia esančių kalinių. Tad apleista padėtis įkalinimo sistemoje jau duoda vaisius, čia įsigali anarchija, narkomanija ir alkoholizmas. Deja, ir kai kuriose teisėsaugos institucijose dirbantys mūsų pareigūnai savo išsilavinimo lygiu gerokai nusileidžia XIX amžiuje pagarsėjusiems teisėsaugos pareigūnams ir detektyvams, tokiems kaip JAV šerifas ir detektyvų biuro įkūrėjas A.Pinkertonas ar Prancūzijos Nacionalinio žvalgybos biuro įkūrėjas F.Vidokas.
Lietuviškieji ,,pinkertonai” – VSD pulkininkas V.Pociūnas, prokuroras G.Sereika, komisarai J.Rimkevičius ir J.Milevskis, saugumo pareigūnai V.Damulis, K.Braziulis, G.Gataveckas susidūrė su didžiulėmis kliūtimis. Jų sąžiningam darbui trukdė mafijos vadeivos ir jiems talkinantys korumpuoti politikai, tarnautojai, specialiųjų tarnybų vadovai. Kai kurie iš šių paminėtų pareigūnų buvo nužudyti, kitiems teko trauktis iš teisėsaugos, jie buvo tiesiog atleisti, nes neįtiko didžiulę įtaką mūsų krašte turintiems mafijos vadeivoms. Šie vadeivos – oligarchai ir stambių kriminalinių klanų lyderiai sukūrė Lietuvoje įsigalėjusią laukinio kapitalizmo sistemą.
Laukinio kapitalizmo dėsniai įsigalėjo ne tik ekonomikoje, bet ir kitose srityse, ypač valstybės valdyme. Faktiškai privatizuotos kai kurios institucijos. Padėtis Tauragės, Pagėgių, Alytaus, Švenčionių savivaldybes tiesiog skandalinga. Šias savivaldybes užvaldė korumpuoti kontrabandininkų ir statybos verslo magnatų klanai. Jų šešėlinė veikla persipina su oficialiu verslu. Jie valdo statybos bendroves, degalines, kavines ir tuo pačiu organizuoja cigarečių bei spirito kontrabandą, stambius sukčiavimus, fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus. Jiems tarnauja ir korumpuotų vietos teisėsaugos pareigūnų klanai, ir vietos teismai. Kai kuriuos teismus vargu ar galima vadinti Lietuvos teismais. Tokie teismai primena viduramžius, feodalinius teismus, kuriuose viską lemdavo artumas feodalo dvarui arba solidžios išpirkos.
Niūri padėtis valstybėje artimai susijusi su vertybių sfera. Juk Lietuvoje tarpsta bulvarinė ,,akropolių kultūra”, o krikščioniškos vertybės vis dažniau stumiamos į užribį. Žeminami ir drąsūs bei tikrą pilietinę poziciją turintys kunigai. Štai liepos mėnesį keli prokurorai kunigus A.Svarinską ir R.Grigą apibūdino kaip terorizmo rėmėjus. Katalikų Bažnyčios hierarchai, iškilūs dvasininkai ir psichologai visada pabrėžia tikėjimo vertybių svarbą. Popiežius Jonas Paulius II savo pasisakymuose, straipsniuose ir knygose visada akcentuodavo krikščioniškų vertybių ir pilietinės drąsos svarbą.
Žymus JAV pastorius Frenkas Rišeljė teigia: “Tik laisvas ir tikėjimo vertybes pripažįstantis žmogus pajėgus gyventi pilnavertį gyvenimą”. Psichologas Viktoras Franklis dar 1972 metais rašė: „Tikėjimas suteikia žmogui dvasinį inkarą, tokį saugumo jausmą, kurio jis negali rasti niekur kitur. Tikėjimo tiesos – vidinės stiprybės versmė“.
Nuotraukoje: Seimo narys Saulius Stoma.
2010.09.02