Pilietinis judėjimas „Už Vokietiją“ (Pro Deutschland), Spiegel Online duomenimis, „gyvuoja Vokietijos politikos šešėlyje“ ir priskaičiuoja vos kelis šimtus narių.
O į mitingus retai susirenka daugiau kaip keliasdešimt.
Tačiau šiuo momentu nykštukinė dešinioji partija „verčia politikus laužyt galvas: partijos pirmininkas Manfredas Ruchsas paskelbė, kad lapkritį surengs viešą antiislamiško filmo „Musulmono nekaltybė“ demonstravimą. Be to, rašo leidinys, partija įdėjo filmą į savo sveitainę, nors greitai iš jos pašalino.
Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad filmas neturi būti demonstruojamas visuomenei, jeigu tai kelia grėsmę visuomenės saugumui. Todėl, praneša leidinys, nagrinėjama galimybė uždrausti jį demonstruoti.
Angelai Merkel elgesys su tuo vaizdo įrašu – „sudėtingas balanso aktas“, nes kanclerė teikia daug reikšmės nuomonės laisvei ir spaudos laisvei ir prieš dvejus metus apdovanojo už narsą dailininką Kurtą Vestergorą – antiislamiškų karikatūrų autorių.
Teisinis pagrindas, kad galima būtų uždrausti rodyti, primena žurnalistas, yra Vokietijos BK 66 straipsnis, pagal kurį kiekvienas, kas kritikuoja religinę ar kitokią pasaulėžiūrą taip, kad tai gali sutrikdyti visuomenės ramybę, baudžiamas nelaisve iki trejų metų arba pinigine bauda.
Antai 2006 metais lygttinai metams buvo nubaustas pensininkas, išpaišęs tualetinį popierių štampais „Koranas, šventasis Koranas“ ir išsiuntinėjęs ritinėlius kelių televizijos kanalų adresais, o taip pat į 22 mečetes bei musulmonų kultūros centrus.
„Politikams ir specialiųjų tarnybų bendradarbiams prieš akis ne tik arabų pasaulyje liepsnojančių ambasadų fotografijos. Jie taip pat su siaubu prisimena šių metų gegužės mėnesio įvykius“, – rašo autorius. Jis primena, kad gegužę apie 30-imt šitos pačios partijos regioninių padalinių narių surengė demonstraciją prie musulmonus akademijos Bonoje, laikydami plakatus su Mohamedo karikatūromis.
Keli šimtai salafitų bandė užpulti dešiniuosius ekstremistus. Policija atsidūrė tarp frontų, vienas karingas islamistas sunkiai sužeidė policininką peiliu“, – rašo autorius.
Taip pat judėjimas „Už Vokietiją“ rugpjūtį surengė panašias demonstracijas su karikatūromis prie kelių Berlyno mečečių. Reaguota buvo vėliau ir toliau – už kelių tūkstančių kilometrų nuo miesto, primena autorius. Iš pradžių rugpjūčio 22 egiptiečiai užpuolė Vokietijos ambasadą Kaire su savadarbiu sprogmeniu. Įtaisas nepadarė jokios žalos, nes nesprogo.
Nusikaltėlis turėjo su savim keletą kopijų straipsnio, kuriame pranešama apie teismo sprendimą leisti rodyti karikatūras prie mečečių. Žymiai rimtesnis buvo Vokietijos ambasados puolimas Chartume, tęsia autorius, – specialiųjų tarnybų vertinimu, jis irgi yra reakcija į demonstracijas Berlyne.
Pasak autoriaus, partija „Už Vokietiją“ mėgsta prisistatinėti kaip pilietinis judėjimas, tačiau, ekspertų nuomone, tai regimybė, o specialiosios tarnybos įtaria, kad judėjimo siekiai yra ekstremistiniai. Antai judėjimo vadovai dalyvavo įvairių ultradešiniųjų partijų veikloje.
Nuotraukoje: Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pareiškusi, kad filmas neturi būti demonstruojamas visuomenei, jeigu tai kelia grėsmę pačios visuomenės saugumui.
Šaltinis: Der Spiegel
2012.09.20
