Šiandien pagaliau užčiuopiau neginčijamų argumentų dėl „juodojo” politinio PR, kurį naudoja valdančiosios konservatorių partijos atstovai. Labai ilgai bandžiau save įkalbinėti, kad neverta apie tai kalbėti ir rašyti. Juk yra ir blogesnių. Juolab, kad valdantiesiems ir taip daug nepelnytos kritikos tenka.
Bet tylėti irgi negalima. Nes toks politinis PR, mano galva, peržengia ne tik padorumo ribas, bet ir kelia realią grėsmę demokratijai. O mano jau kurį laiką atidžiai stebimi kai kurie politikai, pavyzdžiui., toks Seimo narys Naglis Puteikis, „pamiršę” savo ir bendrapartiečių nuodėmes politini kapitalą bando krautis ant kitų žmonių nelaimių.
Todėl šiandien čia turėjo pasirodyti mano komentaras šia tema. Norėjau pasiūlyti ir padiskutuoti, nes turiu vilties bendromis pastangomis mums rasti priešnuodžių, kad juodos politinės technologijos neturėtų platesnio visuomenės palaikymo.
O dabar jau manau, kad komentaras turi būti gerokai pilnesnis ir apimantis daugiau aspektų. Turi būti išsamesnis. Nes jei jau čia ir FB pats Seimo narys Naglis Puteikis dalinasi išankstiniais atsakymais net apie mane ir mano galvojimą, tai viskas tampa daug įdomiau. Tad artimiausiu metu laukite tęstinių komentarų šia tema.
Na, o šiandien pateikiu tik pirmą N. Puteikio šviežią citatą aptarimui. Kodėl būtent šią iš facebook ir įdėtą į komentarus prie šio teksto?
Todėl, kad ponas Puteikis savo komentaruose pamiršta dauk ką paminėti. Pvz., kad vakar atėjęs į žmonių piketą dėl tiesos ir objektyvumo LRT laidose prie visuomeninio transliuotojo pastato pirmasis apie generalinio direktoriaus nuvertimą iš posto, o ne apie laidų kokybę, prabilo politikas ir asmeninių interesų turintis Algimantas Matulevičius. Beje, labai nepagarbiai vadindamas generalinių direktorių “Siauru”. Lyg jis koks asmeninis draugas prie bokalo alaus būtų.
O vienas pirmųjų su savo pretenzijomis ir priekaištais man, LRT administracijai ir Tarybai prabilo ir ponas Naglis Puteikis. Žinoma, pamiršęs, kad jis pats turi problemų su etika ir tai net oficialiai konstatuota:
“Etikos sargai nutarė, kad tokiu savo elgesiu N. Puteikis pažeidė kodekse įtvirtintus nesavanaudiškumo ir pavyzdingumo principus.”
Be to, jis yra valdžiažmogis ir dar politikas. Ir jis neturi teisės kištis ir reguliuoti nei prokurorų darbo, nei visuomeninio transliuotojo valdymo. Juo labiau žurnalistų laidų turinio.
Deja, jau ateina laikai, kai pagal “geras” vengrų valdžios tradicijas Lietuvos valdančiosios partijos politikai užsimano visuomeninį transliuotoją paversti jų politine tribūna. O prokurorus ir teisėsaugą savo pavaldiniais. Ir tam net pajungia taikius, gyvenimo ar kieno nors kito nuskriaustus žmones, kurie bando svao jausmus ir problemas išreikšti piketuose. Beje, labai gražiai rašančius žodį “Tiesos”. Tokį žodį reikėtų priminti ir ponui Puteikiui. Nes nutylėti svarbūs faktai iškreipia tiesą.
Beje, vakar pirmą kartą per savo žurnalistinio gyvenimo istoriją pajutau, ką reiškia, kai megafoną pasiėmęs politikas rėžia į akis žurnalistų atstovui savo pretenzijas ir klausimus ir tai daro pamiršdamas, kad demokratinėje šalyje valdžia turi atsakyti už savo veiklą visuomenei, o ne visuomenė turi tarnauti valdžiai.
Ir kai šiandien dar kartą peržvelgiau pono Puteikio aktyvumą Seime registruojant įstatymų pataisas, neradau nė vienos, kuri padėtų laisvos Lietuvos nepriklausomai žiniasklaidai, juo labiau LRT būti kuo objektyvesne ir skleisti daugiau tiesos. Neradau nei pasiūlymų dėl mažesnio PVM spaudai, kuris leistų žmonėms pigiau gauti spaudą. Neradau ir siūlymų bent kiek padidinti LRT finansavimą, kad būtų daugiau žurnalistų ir korespondentų, kurie galėtų pranešti įvairesnių žinių, taip pat apie žmonių piketus Lietuvoje ir užsienyje. Kaip žinia, LRT yra blogiausiai finansuojamas visuomeninis transliuotojas visoje Europos Sąjungoje ir net už jos ribų.
Neradau nieko, kas būtų bent kiek patvirtinę Naglio Puteikio kalbose rėkiamus tekstus. Man tai reiškia tik viena – pats rėkia, pats muša. Ir dar valdžioje sėdėdamas. Man tokie panašūs į demagogus.
Tad kaip reikia vertinti tokį Seimo nario, valdančiosios partijos politiko elgesį?
Mano tezė diskusijai tokia – demokratinėje šalyje žurnalistai užduoda klausimus politikams ir vertina juos viešai, nes jie yra samdomi žmonių. Diktatūrose viskas vyksta atvirkščiai.
2012.06.20
