Ar jūsų, gerbiami skaitytojai, nestebina tai, kaip dažnai žmonės, kurie patys toli gražu nėra tobuli, nėra sąžiningi, nėra pareigingi ir nedegina savęs ant viešojo intereso laužo, būna labai priekabūs ir reiklūs savo artimo ar tolimo kaimyno atžvilgiu, reikalauja, kad tas kaimynas būtų tobulas, sąžiningas ir t.t.
Beje, jau yra nustebusių. Vienas Šv. Rašto komentatorius pasidalino savo nuostaba: “Net ir būdami nuodėmingi žmonės šaukiasi to, kas šventa, moralu ir teisu. Patys jie gali būti amoralūs, bet iš kitų būtinai reikalaus laikytis moralės standartų. Niekam nevalia pavogti jų mašinos, pagrobti jų vaiko ir panašiai. Paklausti, kodėl patys nesilaiko to, ko reikalauja iš kitų, jie išsisukinės ir visaip sieks pasiteisinti“ .
Šiandieninė Lietuva pilna tokių pavyzdžių, kai sąžinės kituose ieško žmonės, kurių elgesys duoda rimtą pagrindą visuomenei abejoti jų pačių sąžiningumu. Nerašysiu apie Seimo pirmininko šalinimo iš posto farsą. Farsas todėl ir yra farsas, kad jis – tikrųjų vertybių, nuoširdžių emocijų karikatūra.
Blogiau, kad nuodėmingi žmonės, šaukdamiesi dorybių, farsu verčia dramą, vos vos netapusią tragedija.
Aš apie tai, kai degančio Alytaus gyventojai, trečią dieną gaisrui siaučiant išvydę gėdingai neprofesionaliai ministrės vaidmenį suvaidinusią Ritą Tamašunienę, ją vieningai nušvilpė ir net ėmė reikalauti jos atsistatydinimo, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, tuo pačiu dar ir valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis suskato po suodinais alytiškių veidais ir kitomis tokiomis pat suodinomis jų kūnų dalimis ieškoti jų sąžinės. Atseit, kur jų sąžinė taip užsipulti ministrę, kuri tik du mėnesius tesišildė ministrės kėdėje?
Ilgiau pasvarsčius, pirmininkas „Du viename“, ko gero, teisus. Ministrė nekalta. Kalta, kaip visada, aplinka.
Kalta Valdemaro Tomaševskio vadovaujama partija, iškėlusi ponią į atsakingą, tačiau jos išsilavinimo ir patyrimo neatitinkantį postą.
Kaltas premjeras, sutikęs priimti į savo kabinetą tokį net už valstiečius žalesnį ministrą/-ę.
Kaltas prezidentas, dėl šventos ramybės sutikęs su tuo, kad naujoji valdančioji koalicija išspyrė iš ministro posto vos ne vienintelį vadovaujantį, o ne viršininkaujantį ministrą ir praturtino kabinetą žmogumi, kurio vienintelis matomas privalumas – lytis. Moteriškoji…
Nekalta tik ministrė, per beveik tris paras nuo gaisro pradžios nesugebėjusi išsiaiškinti, kad dega ne koks privatus malkų sandėliukas ar ūkininko šieno daržinė, bet dega didžiausia Baltijos šalyje įmonė, perdirbanti padangas – vienas toksiškiausių medžiagų, jei jos ima degti… Nekalta, nors nežinodama tokios paprasčiausios, pareigingos sekretorės lygio informacijos ir pareiškusi, jog gaisras ir jo gesinimas – Alytaus savivaldybės reikalas, paskui lyg niekur nieko, duodama interviu TV, tvirtino, kad jai „informacijos pakanka“.
Tuo tarpu pagal turimus teisės aktus, kilus penkto lygmens gaisrui, vidutiniame operaciniame lygmenyje gali vadovauti departamento pajėgų valdymo valdybos viršininkas, o strateginis lygmuo, kai jau reikia skirstyti prioritetus ir resursus, yra dar aukštesnis. Bet nuo ministrės R. Tamašunienės tą tvarką, matyt, kažkas nuslėpė. Gal „kažkas“ norėjo, kad ji pasirodytų visiška neišmanėle? Jei taip, tai sumanymas pavyko, ir premjerui su R. Karbauskiu reikia ne alytiškius gėdinti, o daryti tvarką ir ieškoti sąžinės savo pačių „durnių laivo“ komandoje.
Bet netgi nesusivokimas, kad yra didžiulis skirtumas tarp to, ką tariesi žinąs, ir to, ką privalai pagal užimamas pareigas žinoti, matyt, nėra kaltė. Tai tik – nekompetencija, o jei lietuviškai – kvailumas…
Kalti, greičiausiai, tie, kurie kv… užkėlė ant valdžios altoriaus.
Jūs manote, kad būtent dėl ministrės lemtingo, nedovanotinai klaidingo sprendimo nusikalstamai ilgam laikui (gaisre laikas skaičiuojamas ne dienomis ar valandomis, o sekundėmis…) Alytaus miestas ir rajonas buvo palikti be deramos valstybinės, profesionalios pagalbos, nors valstybė sukūrė net 29 institucijas, turinčias rūpintis ir reguliuoti ekstremalias situacijas bei neutralizuoti jų pasekmes?
Ne. Bent jau premjeras taip nemano. „Kalbant apie ministrus – ar tai būtų vidaus reikalų, ar aplinkos, ar sveikatos, tikrai jie suteikė visą reikalingą pagalbą“ – tvirtino su sunkia liga besigalynėjantis ir, gal būt, kai ko nebepastebintis premjeras.
Žiniasklaidai premjeras sakė gavęs preliminarią informaciją, kad savivaldybėms būtinas ekstremalios situacijos valdymo planas, numatantis prevenciją, materialinių išteklių, technikos naudojimą nelaimės atveju, Alytuje yra neatnaujintas nuo 2011-ųjų, tuo aiškiai mesdamas dėmę ant Alytaus savivaldybės vadovų reputacijos.
Jeigu mes žinotume, iš ko premjeras gavo tokią dezinformaciją, paaiškėtų, kas labiausiai suinteresuotas… sukompromituoti patį premjerą. Bet šitai tegu aiškinasi jis pats.
O tuo tarpu Alytaus meras, kalbėdamasis su žurnalistu Edmundu Jakilaičiu, patikslino: „Ta tvarka, kurią savivaldybė buvo parengusi 2011 m., buvo patvirtinta, bet 2019 m. liepos mėn. ji buvo suderinta su civilinės saugos departamentu. Jei specialistai sakė, kad mūsų tvarka yra gera, peržiūrėjo, tikėtina, kad sakyti, jog savivaldybė kalta, o visi padarė viską…“
Sakinį pabaigęs daugtaškiu taktiškas meras nepanoro pirštu baksnoti į nesąžiningus (Pirmininkų pirmininke, kuris taip mėgstate ieškoti sąžinės, gal pasidomėtumėte, kas nori šmeižti Alytaus savivaldybę?) ar tendencingai politikuojančius Vilniaus biurokratus, kurie, matomai, nori visus gaisre nesudegusius šunis sukarti ant „ne tai partijai“ priklausančio Alytaus mero Nerijaus Cesiulio.
Jog bus mėginama ieškoti priekabių regiono ir gal net šalies didvyriu tapusio mero veiksmuose, vadovaujant gaisro gesinimui, aišku ir įvykius stebintiems žurnalistams, ir pačiam merui, kuris, kalbėdamas apie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento palaimintą Alytaus ekstremalių situacijų valdymo planą, pesimistiškai prisipažino: „Nežinau, kas palaimino, bet dabar kažkam nebetinka. Aišku, gal kablelis bus ne toks, gal bus ieškoma, nes vis tiek čia vietoje kažkas turės būti kaltas“.
Matyt, ne be Premjero ar kitų viršininkų palaiminimo ministrė R. Tamašunienė Alytuje pasirodė kaip kompetentinga ir atsakinga lyderė, o kaip ne savo rogėse sėdinti isteriška viršininkienė. Užuot išsiaiškinusi realią padėtį, aptarusi, patarusi ir numačiusi priemones ir būdus, kaip kuo greičiau užgesinti gaisrą, viršininkienė apkaltino nusilaksčiusį merą užsiimant „piaru” ir pagrasino, kad už visus nuostolius gyventojams ir įmonėms atsakys pati savivaldybė.
O kas atsakys už tai, kad nesutampa informacija, kurią visuomenei teikė ministrė, su ta informacija, kurią skelbė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD)?
Ministrė pasigyrė dosniai išskyrusi iš ministerijos sandėlių 250 ar 200 respiratorių.
PAGD skelbia, jog tik spalio 21 d., pirmadienį, praėjus penkioms dienoms po gaisro pradžios, buvo „ atvežta iš valstybės rezervo (VR) 100 vnt. dujokaukių CM-6 (100, o ne 200, ne 250 – J.L.) ir 500 vnt. filtruojančių dėžučių“.
Nesutampa ir gaisre kas pamainą dirbusių gaisrininkų skaičius. Ministrė nurodo pamainoj dirbus po 40 ir daugiau. O PAGD praneša: spalio 18 dirbo 37 ugniagesiai, spalio 24 d. – 35 ugniagesiai. Tiesa, jiems padėjo Ugniagesių gaisrininkų mokyklos (UGM) kursantai, bet čia ir vėl susiduriame su nesutampančia informacija.
UGM direktorius Kęstutis Agintas nurodo, kad į gaisrą praktikuotis kursantai vyko tik tada, kai gaisras jau buvo likviduotas ir kad kasdien gaisre talkino po 8 kursantus. Tačiau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas šiuos teiginius paneigia – kursantai darbus pradėjo dar iki likviduojant gaisrą, ir jų grupė buvo didesnė. Spalio 18 d. dirbo 26 kursantai, spalio 21 d., 22d., 23 d. išties dirbo po 8 kursantus, o jau spalio 24 d., ketvirtadienį pranešama, kad „situacija per naktį iš esmės nepasikeitė. (be laiko – red.). Gaisravietėje dirba 35 ugniagesiai gelbėtojai ir 14 UGM kursantų su dėstytoju (žmonės iš UGM atvyko 11:35)“ (Plačiau apie tai žr. www.15min.lt skelbtą straipsnį „Ugniagesių fiksuota Alytaus gaisro įvykių chronologija skiriasi nuo ministrės R.Tamašunienės“.)
O jei realiai kiekvienoje pamainoje dirbusių ugniagesių skaičius buvo mažesnis, nei skelbia Vilniaus valdžia, vadinasi, realiai gaisrą gesinusiems ugniagesiams tekęs krūvis buvo dar didesnis, nei dabar vaizduojama. Neabejoju, kad Alytaus merui tai žinoma, ir ugniagesiams bus atlyginta žmoniškai, o ne biurokratiškai. O Vilnius? O ministerija? Tikrins, ar visi kableliai sudėlioti visuose tik biurokratams reikalinguose dokumentuose?
Beje, gaisras parodė, kad būtina peržiūrėti turimas instrukcijas bei pergalvoti gaisrininkų darbo laiko ir atlyginimų sistemą. Pavyzdžiui, ar teisinga, kad pamainos trukmė yra vienoda – 24 val. – tiek tada, kai dirbama įprastinėmis sąlygomis, ir kai dirbama ekstremaliomis sąlygomis?
Kol gaisras buvo gesinamas, visas žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys, natūralu, buvo skiriamas ugniagesiams ir kitoms gaisre betarpiškai dirbusioms komandoms. O užgesinus gaisrą, ypač tokį toksišką, į pirmą planą iškyla gaisro pasekmių masto bei poveikio žmonėms ir aplinkai tyrimas ir tų pasekmių likvidavimas. Beje, Vilniaus tarnybos ir čia pasirodė beviltiškai. Jos vis dar tik rankomis skėsčioja, o savivaldybės tarnybos jau dirba visu apsisukimu, stengdamos nustatyti taršos rodiklius, apimtį ir pan.
Ko iš savo ministerijose, departamentuose sutūpusios biurokratų armijos gali tikėtis į ekstremalią situaciją patekę Alytaus miesto, Alytaus ir aplinkinių rajonų žmonės? Ar bus teisingai apskaičiuoti jų materialiniai nuostoliai, sveikatos netektys?
Svarbiausia – ar bus atstatytas pasitikėjimas valstybe ir jos institucijomis, kurias iš savo mokesčių išlaiko vis tie patys į visokias ekstremalias situacijas per biurokratų kompetencijos, atsakomybės ir… sąžinės stygių patenkantys Lietuvos piliečiai?
Pasidomėjus, pavyzdžiui, apie VRM tarnybų skaičių, sudėtį, veiklos rezultatus, įspūdis, deja, nekoks.
Vienas konkretus pavyzdys.
Paskutinis LR Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos prie VRM posėdis vyko š.m. birželio 25 d. Pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo „Civilinės saugos sistemos būklės Lietuvoje 2018 m. apžvalga“. Pranešėjas – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda. Jis konstatavo, „kad būtina stiprinti civilinės saugos sistemos pajėgų parengtį“. Apie kokią nors netvarką Alytuje – nė žodžio.
Kaip rašoma posėdžio protokole, „Valdybos viršininkas teigė, kad visos 60 savivaldybių 2018 m. vykdė joms pavestas funkcijas civilinės saugos srityje, ypatingas dėmesys buvo skiriamas ekstremaliųjų situacijų valdymo planų tikslinimui, kolektyvinės apsaugos statinių parinkimui. Įvertinus savivaldybės institucijų ir įstaigų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas galima teigti, kad 55 savivaldybės yra pasirengusios reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, o 5 savivaldybės pasirengusios iš dalies“.
Taigi, savivaldybių pasirengimas įvertintas teigiamai. Patikėsime?
O štai valstybės institucijos įvertintos nebe taip optimistiškai. Aptakiai sakoma, kad „valstybės institucijos iš esmės (? – J.L.) buvo pasirengusios vykdyti joms pavestas funkcijas civilinės saugos srityje. Įvertinus valstybės institucijų ir įstaigų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas konstatuotina, kad 14 valstybės institucijų pasirengusios reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, 11 valstybės institucijų pasirengusios iš dalies ir 4 nepasirengusios“.
Pasikeitus ministrams, padėtis, be abejo, nepagerėjo. Tad ir Alytų ištikusio gaisro pasekmės tokios, kokių ir reikėjo laukti, kai iš 29 valstybės institucijų mažiau nei pusė yra „pasirengusios reaguoti į ekstremaliąsias situacijas“, o kitos praktiškai nepasirengusios!!!
Įdomu, ar ir šita informacija buvo nuslėpta nuo ministrės, nuo premjero, nuo prezidento? „Viskas tvarkoj, puikioji markize“, – Alytuje pastatytos dramos scenoje dainavo įspūdingasis ministrės, premjero ir Seimo kultūros komiteto pirmininko trio. Tiesa, pastarosiomis arijos tekstas kiek redaguojamas, bet redaktoriai tai tie patys… Kiek iš to bus naudos Alytui?
Nedrįstu prognozuoti. Tik norisi skautiškai sušukti: „Vilniaus biurokratai, šalin rankas nuo savivaldybių! Jei nesugebate vadovauti ar padėti, tai bent nesiuntinėkite savo kvailų paragrafų tikrintojų ir netrukdykite savivaldybėms dirbti!“
Šūkauti, žinoma, galima. Bet vargu ar tai nors kiek palengvins padėtį alytiškių, miesto ir rajono gyventojų, kuriems dabar reikės kažkaip gyventi apnuodytoje žemėje, su apnuodytu vandeniu, be nuosavų karvių pieno, daržovių, pašarų gyvuliams… Kas ir kiek kompensuos finansinius nuostolius, praradus didelę dalį pajamų iš individualių ūkių, žemės ūkio produktų?… Ir iš kokių resursų teks gydyti savo pačių daugiau ar mažiau dioksino ir kitomis nuodingomis medžiagomis pakenktus plaučius, kitus organus?.
Spalio 25 d. skelbtame straipsnyje profesorė Rūta Ustinavičienė perspėja, jog Alytaus gaisro žala sveikatai bus juntama dešimtmečius, nes tarša degant padangoms yra didžiulė ir šimtus kartų lenkia miškų gaisrų taršą, dešimtimis kartų – atliekų deginimo be valymo įrengimų ar ugnikalnių taršą. Todėl ją nustebino sveikatos apsaugos viceministro žodžiai, jog tiesioginio poveikio sveikatai kaip ir nėra. Bet ko dar galima tikėtis, jei sveikatos viceministro poste, pasak profesorės, dirba inžinerinio išsilavinimo žmogus?
Kita vertus, ne vieną žmogų nustebino ir Aplinkos apsaugos ministerijos veikla, jos sukurptos instrukcijos ir taisyklės, kurios leido dideliame mieste įkurdinti aplinkai ir žmonėms ne tik nedraugišką, bet ir pavojingą įmonę, o paskui palikti ją be tinkamos priežiūros ir kontrolės. Apie tai jau irgi nemažai kalbėta ir rašyta, ir dar bus daug kalbų ateityje.
O kas paaiškėjo šiandien? Paaiškėjo tai, kad valstybė yra nekompetentingų ir ne pagal sugebėjimus ambicingų politikų įkaitė.
Padėtį valstybėje civilinės saugos srityje ir iš to išplaukusius Alytaus gaisro gesinimo nesklandumus taikliai apibūdino ugniagesių profesinės sąjungos vadovas S. Džiautas. Jo nuomone, jei Alytaus meras ir VRM ministrė nebūtų politiniai konkurentai, tokių problemų nebūtų kilę.
„Galvoju, kad jei jie būtų iš vienos partijos, tai nebūtų buvę jokio skandalo. Būtų viskas tvarkingai nuėję ir niekas vienas kito nekaltintų. Labai bjauru, kai nelaime politikai naudojasi savo reitingams kelti arba vienas kito talžymui“, – sakė S. Džiautas. – „Viena aišku – civilinė sauga yra popierinė, ji neveikia.“ – apibendrino profesinės sąjungos vadovas.
O jei taip, tada nebeaišku: gal ir valstybė mūsų – tik popierinė? Ir mūsų saugumas – tik popieriuje ir politikų plepaluose?
2019.10.29; 05:35
Puikiai parašei, Jūrate. Nėra ką ir bepridurti. Bučkis.
Čia nėra valstybės, o tik vagių chunta, pradedant AMB ir Profesorium, baigiant Anūkėliu ir Karbamidu. Laukiam pagerėjimo atėjus rusams… Pagal skaičiavimus laukti liko du metus…
Puiki analize. Taiklios pastabos.