Ši apžvalga – tik nedidelis pluoštas informacijos, bylojančios, kaip įvairiai užsienis traktuoja Baltijos šalių istoriją. Esama ir geranoriškų, ir akivaizdžiai tendencingų, priešiškų, net užgaulių komentarų. Nieko nepadarysi: genys margas, o pasaulis – dar margesnis.
Beje, nebūtina atsižvelgti į visus užsienio politikos apžvalgininkų komentarus, pastabas, priekaištus. Tačiau žinoti, kokius argumentus naudoja tiek mūsų bičiuliai, tiek mūsų nedraugai, portalo Slaptai.lt nuomone, – nekenktų.
XXX
Latvijos sostinėje Rygoje įvyko eitynės, per kurias buvo pagerbtas latvių SS legionierių atminimas. Saugumą ir viešąją tvarką užtikrino apie 1200 policininkų. Renginyje dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių.
Latvijos vėliavas nešantys veteranai ir jų šalininkai žygiavo Rygos senamiesčiu ir padėjo gėlių prie Laisvės paminklo.
Policijos pareigūnai sulaikė tris asmenis už uždraustų simbolių, nacių svastikos ir sovietų pjautuvo bei kūjo demonstravimą viešoje vietoje.
Prieš tokius renginius ir demonstracijas kategoriškai pasisako Maskva ir Latvijos rusų bendruomenės aktyvistai, tvirtinantys, kad Latvijos legionierių dienos minėjimas yra nacizmo garbinimas.
Anksčiau Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis yra pareiškęs, jog Antrojo pasaulinio karo laikų Latvijos legiono veteranai nusipelnė pagarbos, o ne pasmerkimo. „Jie kovėsi, kad apgintų Latviją. Latviai legione nebuvo nusikaltėliai“, – aiškino Latvijos prezidentas A.Bėrzinis. Jis teigė, kad užsienio kritika dėl kovo 16-osios veteranų eitynių yra nesuprantama, nepagrįsta.
Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos pusėje, specialiai suformuotame Latvijos SS legione. Iš jų maždaug 50 tūkstančių žuvo mūšiuose arba per sovietines represijas pokariu.
„Süddeutsche Zeitung
XXX
„Žymiai daugiau žmonių, negu praėjusiais metais, penktadienį Rygoje dalyvavo demonstracijoje, skirtoje vadinamojo SS „Latvių legiono“ dalyviams paminėti. […] Oficialioji Latvija nuolat istoriškai atskiria „Latvių legioną“ nuo likusios SS, kad nekiltų asociacijos su karo nusikaltimais. „Legionieriai esą tik gynė savo Tėvynę nuo artėjančios Raudonosios armijos.“
“Der Standard”
XXX
„[…] Daugelis Latvijoje mano, kad daugiau kaip 100 tūkst. legionierių neturėjo nieko bendra su ypatingojo būrio, [žudžiusio žydus], nusikaltimais. [SS] divizija atsirado 1943 m., kai beveik visi Latvijos žydai jau buvo nužudyti.
Šalies prezidentas Andris Bėrzinis sakė, kad „beprotiška legionierius laikyti nusikaltėliais“. Atminimo pagerbimas turėtų būti teisingai išaiškintas pasaulinei bendruomenei. Rusijos ambasadorius Rygoje pažymėjo, kad prezidentas savo žodžiais siekia „reabilituoti ir išliaupsinti“ Waffen-SS žmones. […]“
“Die Welt”, Gerhard Gnauck.
XXX
„SS maršo Rygoje organizatoriai suardė žydų bendruomenės padėtą vainiką. Policija tuo tarpu žiūrėjo, nesiimdama jokių veiksmų. […] „Europos žydų parlamento“ prezidentas Joelas Rubinfeldas: „neįtikėtina, kad tai šiandien dar gali vykti Europos šalies sostinėje“. […]
Šis atsitikimas ne tik aiškiai parodo SS maršo organizatorių pažiūras, bet ir kelia abejonių dėl Latvijos vyriausybės. Ji iki šiol gynė šį renginį nuo tarptautinės kritikos ir vertino tik kaip senų SS veteranų vykdomą žuvusiųjų pagerbimą.
Dešinioji partija – Nacionalinis susivienijimas „Viskas Latvijai!“ – „Tėvynei ir Laisvei/ JLNN“, kuri aktyviai remia SS maršą ir kurios parlamentarai ir šiais metais jame dalyvavo, yra valdančioji partija ir jos atstovai užima teisingumo ir kultūros ministrų postus. […]“
“Die Tageszeitung”, Reinhard Wolff.
XXX
Straipsnis skirtas kasmet kovo 16 d. Latvijoje vykstančiam latvių SS legiono karių paminėjimo renginiui. Jame gana objektyviai bandoma aiškintis, kodėl latviai dalyvavo šiuose legionuose.
„[…] Egzistuoja dvi priešingos viso to, kas tuomet vyko Latvijoje, interpretacijos. Maskvos variantas teigia, kad sovietų „išvaduotojai“ kovojo prieš vokiečių „fašistus“. Latvių SS kariai sovietams paprasčiausiai buvo priešo kolaborantai. […] Latviška, priešinga istorija prasideda šiek tiek anksčiau – nuo 1939 m. rugpjūčio 23 d. Hitlerio-Stalino pakto, sutarties, kuria abi diktatoriai pasidalino tarpusavyje Rytų Europą, kad po kelių dienų galėtų kartu užpulti Lenkiją.
Sovietų sąjunga tuomet okupavo nepriklausomą Latviją, taip pat kaip ir kaimynines Estiją bei Lietuvą. Kartu su Raudonąja armija 1940 m. atkeliavęs teroras, trėmimai ir NKVD žudynės iki šiol yra neužgijusi Baltijos tautų žaizda. […] Latviai anuomet norėjo ne padėti Hitleriui, o užtikrinti savo mažos šalies egzistavimą abiejų teroro režimų Rytuose ir Vakaruose grumtynėse.
Buvo tikimasi, teigia latviška šios istorijos versija, kad Antrasis pasaulinis karas galėtų pasibaigti taip pat, kaip ir Pirmasis, kai Rusija ir Vokietija sužlugo ir mažos tautos gavo šansą. Šiuo atveju latvių SS junginiai galėjo tapti savos kariuomenės branduoliu. Legionieriai kratosi ir kaltinimų dalyvavus vykdant holokaustą. Nes 1943 m., kai SS mobilizavo žmones į dvi latvių divizijas, žydų žudynės Latvijoje buvo jau seniai pasibaigusios. […]“
“Frankfurter Allgemeine Zeitung”, Konrad Schuller.
Nuotraukoje: Latvijos legionierių eitynės Rygoje.
2012.04.11
